Ši reprezentatyvi apklausa, atlikta EP užsakymu, atskleidė, kad 58 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES (visoje Europoje tokių – 52 proc.). Vis dėlto, palyginti su birželio mėn., visoje Europoje nuo 56 iki 49 proc. sumažėjo tikinčių tuo, kad ES atsižvelgiama į jų nuomonę (Lietuvoje taip manančių sumažėjo nuo 41 iki 33 proc.).

Tikėtina, kad tokį pokytį nulėmė pasibaigęs rinkimų laikotarpis. Tačiau net 62 proc. lietuvių įsitikinę, jog ES atsižvelgiama į jų šalies nuomonę (visos ES rodiklis – 60 proc.).

Patenkintų tuo, kaip demokratija veikia jų valstybėje, Lietuvoje yra 43 proc. (visoje ES – 56 proc.). Vos 35 proc. lietuvių tiki, kad į jų nuomonę atsižvelgiama jų šalyje – tai mažiausias rodiklis po Kipro, Graikijos ir Italijos. Visoje ES tuo įsitikinę 59 proc. gyventojų.

Dauguma apklaustųjų europiečių įsitikinę, kad žmogaus teisių apsauga (48 proc.), žodžio laisvė (38 proc.), lyčių lygybė (38 proc.) ir ES valstybių solidarumas (33 proc.) yra svarbiausios vertybės, kurias turi ginti Europos Parlamentas. Lietuvoje žmogaus teisėms pirmenybę teikia net 56 proc. gyventojų, žodžio laisvei – 40 proc. Trečioje vietoje Lietuvoje - ES valstybių solidarumas (37 proc.), o lyčių lygybę EP prioritetu laiko tik 23 proc. Lietuvos gyventojų.

Beveik šeši iš dešimties europiečių (59 proc.) palaiko savo šalies narystę ES. Lietuvoje ją palaiko 64 proc. gyventojų (birželį šis rodiklis buvo 72 proc.). 58 proc. ES piliečių norėtų stipresnio EP vaidmens – tai 7 proc. punktais daugiau nei šių metų pavasarį bei daugiausiai nuo 2007-ųjų. Lietuvoje taip mano net 72 proc. gyventojų – 6 proc. punktais daugiau nei pavasarį.

Iš viso daugiau nei trys ketvirtadaliai (77 proc.) europiečių norėtų gauti daugiau informacijos apie ES institucijų veiklą. Labiausiai juos domina konkretus ES teisės aktų poveikis savivaldos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, taip pat Europos Parlamento ir jo narių veikla.