Pirmieji žingsniai siekiant sustabdyti pandemiją
Šių metų kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pasaulinę naujojo koronaviruso pandemiją. Tačiau jau iki oficialaus fakto paskelbimo, kad pasauliniu mastu plinta pavojų gyvybei keliantis virusas, Lietuvoje buvo imtasi veiksmų.
Nors vasarį Lietuvoje dar nebuvo nei vieno koronavirusu užsikrėtimo atvejo, Vyriausybė mėnesio gale paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl viruso plitimo grėsmės. Visai netrukus, kovo 16-ąją, buvo priimtas nutarimas šalyje paskelbti karantiną.
Sekdamos šiuo greito reagavimo į situaciją pavyzdžiu, ministerijos atitinkamai priėmė kitus nutarimus, padėjusius kontroliuoti padėtį Lietuvoje, rengė rekomendacijas. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija įvedė laikiną vidaus sienų kontrolę, parengė rekomendacijas savivaldybėms ir kitoms institucijoms, kaip turėtų būti vykdomos neatidėliotinos paslaugos, darbo organizavimas bei kita.
Didelis dėmesys buvo skiriamas gydymo įstaigoms, kuriose dirbantiems medikams teko didžiausias krūvis. Iš pradžių buvo parengtos 5 didžiosios šalies ligoninės, kurios būtų pasiruošusios priimti tirti ir gydyti pacientus su COVID-19: Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centras ir Vaikų ligoninė, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Joms, pasak, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko, buvo skiriamos apsaugos priemonės iš valstybės rezervo. „Mes, kaip tarnyba, staiga nepuolėme daryti didelių pirkimų ir rezervų. Tačiau, jeigu kalbėtume, kaip valstybės rezervo valdytojai, rezervo priemonėmis rėmėme penkias didžiąsias Lietuvos ligonines – pavyzdžiui, medikams teikėme respiratorius ir kitas reikalingas priemones.
Nebuvo žiūrima, ar tai savaitgalis, ar naktis, gydymo įstaigas rėmėme nemažais kiekiais priemonių. Su laiku atsirado daugiau priemonių, kurias pagal poreikį pirko skirtingos įstaigos“, – sako M. Kanapickas.
Vyriausybės kanceliarijos informacijoje teigiama, kad atsižvelgus į tai, kad sausį asmens apsaugos priemonių valstybės rezerve buvo nepakankamas skaičius, buvo skubiai ieškoma, iš kur nupirkti reikalingų asmens apsaugos priemonių, medicininės įrangos, laboratorinių reagentų COVID-19 infekcijai nustatyti. Kovą Vyriausybė iš valstybės rezervo Sveikatos apsaugos ministerijai koronaviruso prevencijai skyrė 1,24 mln. eurų.
Vyriausybės kanceliarijos teigimu, toks operatyvus reagavimas labai prisidėjo prie viruso plitimo šalyje suvaldymo: „Tai matoma ir palyginus atitinkamus Lietuvos, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių rodiklius. Lietuva pateko į pirmąjį dešimtuką šalių, kuriose nustatytų viruso atvejų skaičius buvo mažiausias.
Pagal nustatytų mirčių skaičių, Lietuva taip pat yra tarp 10 mažiausiai mirčių atvejų nuo viruso turinčių valstybių minėtoje šalių grupėje. Šis aukštas rodiklis parodo ir visuomenės susitelkimą, ir profesionalius medikų veiksmus.“
Visuotinis karantinas – kas toliau?
Tik paskelbus karantiną, iš karto sekė skirtingi sprendimai dėl koronaviruso pandemijos kontroliavimo. Ministerijų, savivaldybių ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų darbas buvo perkeltas į nuotolinę erdvę, imtasi Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano.
Šalies švietimo sistema, socialinė aplinka, administracinės ir viešosios paslaugos, kultūros sektorius, užsienio prekyba, ekonomika, darbo rinka – sritys, kurias Vyriausybė numatė, kaip galimai labiausiai nukentėsiančias nuo pandemijos sukeltos krizės.
Kadangi ekonomikoje ir darbo rinkoje neigiami krizės padariniai pasireiškia greičiausiai, kovą pradėtas įgyvendinti Ekonomikos skatinimo planas, kuriam buvo skiriama 5 mlrd. eurų. Planu siekiama padėti išsaugoti darbo vietas ir palaikyti gyventojų pajamų lygį, taip pat padėti verslams, skatinti ekonomiką.
„Ekonomikos skatinimo plano patvirtinimas ir įgyvendinimas – itin svarbus žingsnis, padedantis darbuotojams ir verslo subjektams spręsti trumpojo laikotarpio iššūkius. Valstybės raginamos ne tik rengti viruso pandemijos valdymo planus, bet kartu ir prisitaikymo prie negrįžtamai pasikeitusių sąlygų įvairiose valstybės srityse – „naujosios realybės“ – strategijas“, – apie rengimąsi skirtingiems scenarijams praneša Vyriausybės kanceliarija.
Be šio plano Vyriausybė įgyvendino ir kitus strategijos planus, kaip COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių planą, ateities ekonomikos DNR planą, COVID-19 valdymo strategijos komunikacijos planą.
Šie koronaviruso valdymo strategijos planai skirti suvaldyti pandemiją šalyje ir tinkamai pasirengti naujoms galimoms viruso bangoms ateityje.
Vidaus reikalų ministerijos inf.
