Krizinių situacijų metu nesveiki gyvensenos įpročiai labiau linkę krypti sveikatai nepalankia linkme – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, tyrę moksleivių ir suaugusiųjų gyvensenos pokyčius COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu.

Seimas antradienį ketina sugrįžti prie nuotolinio darbo įteisinimo galimybės. Po praėjusią savaitę „valstiečių“ frakcijos paprašytos pertraukos antradienio rytiniame Seimo plenariniame posėdyje planuojamas tai numatančios Statuto pataisos pateikimo tęsinys, o po pietų numatytos svarstymo ir priėmimo procedūros.

Psichologo dr. Pauliaus Skruibio teigimu, visuomenė pandemijos metu patiria daugiau psichologinių sunkumų, nei įprastai. Todėl, pasak jo, įvedant naujus reikalavimus ar rekomendacijas būtina aiškiai įvardinti siekiamus tikslus ir gyventojams paaiškinti, kokio elgesio iš jų tikimasi.

Pastebimas pandemijos plėtros lėtėjimas, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Jo teigimu, šalies vadovui pirmadienį nuotoliniu būdu susitikus su Sveikatos ekspertų tarybos atstovais, buvo aptartas naujausias kiekybinis pandemijos plėtros vertinimas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad pandemijos pikas gali būti pasiektas po 7–14 dienų.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su sveikatos srities specialistais, kurie prezidento iniciatyva suformuos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupę. Sveikatos ekspertų taryba analizuos, vertins ir teiks atsakingoms institucijoms rekomendacijas dėl viruso plitimo stabdymo. Taip pat sieks užtikrinti, kad pandemijos valdymo planai būtų efektyviai įgyvendinti, formuojantis naujai valdančiajai daugumai ir keičiantis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei, praneša Prezidento komunikacijos grupė.

Plintant koronaviruso pandemijai, internete sklinda su virusu susijusios melagingos naujienos, kuriamos sąmokslo teorijos. Gausiai skleidžiama dezinformacija klaidina žmones – tampa nebeaišku, kokia informacija yra patikima, o kuri – ne. Kalbinti specialistai pataria, kaip atskirti tiesą nuo melagienų, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip kritiškai ją įvertinti.

Prasidėjusi koronaviruso pandemija gerokai pakoregavo užsieniečių migraciją į Lietuvą ir iš jos. Lietuvai uždarius sienas, užsieniečiams tapo sudėtinga kirsti sieną, nes į šalį įleisti tik Lietuvos piliečiai, krovinių vežėjai, nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, diplomatai ir NATO kariai. Reaguodamas į situaciją, Migracijos departamentas į virtualią erdvę perkėlė net tokias sudėtingas procedūras kaip Lietuvos Respublikos pilietybės, leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimas.

Ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimas, atsirandantys nauji teisės aktai ir rekomendacijos – visos šios naujovės pandemijos pradžioje  iš esmės pakeitė Lietuvos gyventojų kasdienybę. . Vis dėlto, be greitos Vyriausybės ir kitų valstybės ir savivaldos institucijų darbuotojų reakcijos į situaciją, sprendimų priėmimo, Lietuva, tikėtina, nebūtų buvusi dešimtuke šalių, kuriose nustatytų viruso atvejų bei mirties skaičius buvo mažiausias.

Karantino laikotarpiu Lietuvoje atsirado skirtingų viešosios tvarkos taisyklių, kurių iš pradžių laikytis panoro ne visi. Pasibaigus karantinui, draudimus būriuotis, vaikščioti be kaukės ar net išvažiuoti į kitą miestą keitė švelnesni reikalavimai. Tačiau gyventojų atsipalaidavimas viešąją tvarką užtikrinančioms institucijoms atnešė naujų iššūkių.