Mero pavaduotoja Beata Petkevič tarė porai nuoširdžius sveikinimo žodžius, dėkodama už šeimos vertybių stiprinimą ir puoselėjimą.

- 50 metų – ypatingas skaičius. Tai didžiulė laimė, kad kartu tiek pragyvenote. Jubiliejaus proga linkime Jums sveikatos, džiaukitės kiekviena diena. Paprastas džiaugsmas leidžia mums sulaukti kitos laimingos dienos. Vertinkite gyvenimo duotas dovanas. Žiūrėkite vienas kitam į akis, kaip ir prieš 50 metų. Džiaukitės viskuo, ką turite. Būkite apsupti žmonių, kuriuos mylite, - pasakė mero pavaduotoja Beata Petkevič.

Spausdamas ranką sukaktuvininkams seniūnas Miroslav Bogdiun sveikino jubiliejaus proga ir linkėjo visai Jusevičių šeimai geros kloties, sveikatos ir darnos.

- Jūs esate tokie žmonės, tokie eišiškiečiai, kuriuos galime vadinti žmonėmis iš didžiosios raidės. Džiaugiamės Jus turėdami. Pažįstame Jus kaip darbščius ir teisingus žmonės. Tikiuosi, kad savo pavyzdžiu parodysite jaunimui teisingą kelią, - kalbėjo seniūnas Miroslav Bogdiun.

Gražius sveikinimo žodžius jubiliatai išklausė stipriai laikydamiesi už rankų, kartu su jais šią akimirką buvo sūnus ir anūkės.

Atvykusiems svečiams sukaktuvininkai pasakoja apie kartu nueitą gyvenimo kelią, kurio pradžia – pažintis šokiuose. Vėliau buvo išsiskyrimas, kol ponas Ivan tarnavo kariuomenėje. Dabar ponia Irena atskleidė, kad gaudavo jo ilgus laiškus. Su šypsena veide ir žvilgtelėję vienas kitam į akis Jusevičiai dalijasi prisiminimais apie vestuves, darbą, vaikų auginimą, prisimena žmones, su kuriais dirbo.

- Mūsų vestuvių lyg neprisimenu. Didesnį įspūdį man paliko ta šventė, kurią mums neseniai surengė vaikai. Gi net nesakiau jiems, kurią dieną mudu su tėveliu tuokėmės. Sūnus nuėjo pas kleboną, surado archyve dokumentus ir pasakė tik tiek, kad viskas paruošta. Kaip abudu jaudinomės per mišias, iš tiesų mums malda su visa šeima buvo labai svarbi, - pasakoja ponia Irena. – Gyvenimas nebūtų gyvenimas, jeigu viskas būtų tik gerai. Visko buvo. Buvome jauni, greiti, stengėmės kuo daugiau nudirbti, pasistatyti namus, dorai užauginti vaikus, - tęsia ji.

Savo žmonai pritaria ir ponas Ivan pasakodamas, kaip statė namus, kaip tinkavo sienas, įrengė grindis. Visas namas – savo rankomis. Dabar, kai anūkė su vyru savaip stengiasi suremontuoti namus, jį užplūsta prisiminimai, tiek čia darbo įdėta.

Abu kilę iš Baltarusijos (Pavilančių ir Rekutiškių k.), po vestuvių apsigyveno Eišiškėse. Ilgus metus jie dirbo siuvimo įmonėje – ponia Irena siuvėja, vėliau socialine darbuotoja, o jos vyras – visą laiką mechaniku. Po vestuvių jaunieji gyveno nuomojamuose būstuose, o 1978 m. persikėlė į nuosavus namus dabartinėje Akacijų gatvėje. Porai gimė du vaikai: sūnus Aleksandr ir dukra Kristina. Abu sukūrę šeimas ir padovanojo seneliams tris anūkus, viena iš jų – Ana – sukūrusi šeimą apsigyveno kartu su seneliais.

salcininkai.lt