Net 96–98 proc. kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno. Kiaušinių kaloringumas priklauso ir nuo paties kiaušinio dydžio. Pagal skirstomas klases S dydžio kiaušinis turi apie 54 kcal, M – 63 kcal., L – 72 kcal.,o XL – 80 kcal.

Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų baltymų, savo sudėtyje turinčių amino rūgščių, o kiaušinio trynio riebaluose – nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų. 

Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais jos lesinamos. Vištas auginant laisvai, lesinant visaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Patys tvirčiausi yra jaunų vištų kiaušiniai, rašo VMVT. Jie paprastai būna nedideli – S ar M dydžio.

Lukšto spalva priklauso tik nuo vištų veislės. Skirtingų spalvų vištų kiaušiniai pasižymi vienodomis maistinėmis savybėmis ir lukšto tvirtumu, mat šiuos parametrus lemia pašarai, vištų amžius, laikymo būdas ir pan.

Anot VMVT veterinarijos specialistų, kiaušiniai gana jautrūs saugojimo temperatūros svyravimams, todėl juos rekomenduoja laikyti pirminėje gamintojo pakuotėje šaldytuve. Tai sulėtina ant lukšto esančių bakterijų dauginimąsi ir augimą, tai yra, padeda sumažinti pavojų, kad bakterijos pateks į kiaušinio vidų. Be to, tinkama saugojimo temperatūra leidžia ilgiau išlaikyti kiaušinį šviežią.