- Šiandien kartais mums sunku patikėti, kad žmonės kartu gali kurti gyvenimą net 50 metų. Žiūriu į Jus ir matau, kad Jūsų meilė buvo ir yra stipri, sveika ir gyva. Gyvenimas, deja, siunčia mums išbandymus. Nepaisant visko, esate kartu, esate šalia vienas kito, turite dukterį, anūkus. Linkiu Jums sveikatos, laimės. Laikykitės vienas kito ir būkite visada kartu, - linkėdama kitų jubiliejų kalbėjo mero pavaduotoja Beata Petkevič.

Jubiliatai pasakoja jų vestuvių istoriją, kuri buvo kiek kitokia, negu įprasta. Šiek tiek daugiau negu prieš 50 metų tuokėsi ponios Marijos brolis ir likimas taip susiklostė, kad jos pabrolys neatvažiavo. Kaip ir neatvažiavo jaunojo geriausio draugo Osipo pamergė. Ir ką gi daryti? Taip ponia Marija ir jos būsimas vyras Osip kartu leido laiką vestuvėse. Po kurio laiko ponas Osip kviečia ponią Mariją tekėti.

- Mes nėjome kartu į šokius arba pasimatymus. Mano vyras draugavo su mano broliu, o jo vestuvės tapo lemtingomis ir mums. Kartu atšokome per brolio vestuves lapkričio mėnesį, o jau sausio pabaigoje tuokėmės ir mes, - prisimena jubiliatė. – Čia dabar nuotakos gali rinktis ir batus, ir batelius, ir sukneles. Mūsų laikais tokios prabangos nebuvo. Stipriai snigo, o aš tik su bateliais, ir suknelė trumpa. Kelią išvažiuodami iš namų išvalėme, o grįžtant iš bažnyčios jis jau buvo užpustytas, - pasakoja ponia Marija.

Jubiliatai prisimena, kad tuomet Šalčininkų rajono centras buvo Eišiškėse ir čia veikė Civilinės metrikacijos skyrius – dabartiniuose Lenkų namuose, kur jaunieji sudarė civilinę santuoką, o prieš Dievą priesaiką davė Eišiškių bažnyčioje.

Ponia Marija kilusi iš Varėnos rajono Kijūcių kaimo, o jos vyras iš Baltarusijos, Rinkūnų kaimo. Po vestuvių jaunieji apsigyveno Eišiškėse, pirmiausia nuomojamame bute, vėliau gavo tarnybinį butą, o po kelių metų pasistatė namus Akacijų gatvėje, kur jie augino vaikus, anūkus, gyvena iki šiol.

Inesa Suchocka

salcininkai.lt