Žaliūkių malūno sparnai vėjo apgadinti praėjusį rugpjūtį. Vienas buvo nuplėštas, kitas – įlaužtas per jungtį. Būtent sparnų sujungimai ir tapo nelaimės priežastimi, todėl projektuotojams teko koreguoti brėžinius.
Po daugiau kaip metų pertraukos prie malūno kepurės pagaliau pritvirtinti nauji, kitokios konstrukcijos sparnai. Jie vientisi, pagaminti iš eglės ir sutvirtinti šiuolaikinėmis technologijomis – anglies pluoštu.
„Šis pluoštas, iš kurio pagaminti naujieji malūno sparnai – pakankamai lengvas. Tai 15 centimetrų pločio ir kelių milimetrų storio juosta, klijuojama ant medinio pagrindo. Ji suteikia elastingumo, kad sparnas galėtų judėti, tačiau kartu atlaiko ir vėjo gūsius, taigi pakankamai stipriai sutvirtina medinį stiebą“, – naujųjų malūno sparnų konstrukcijos subtilybes ir pranašumus aiškino Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Tačiau naujai sumontuotų 10 metrų ilgio malūno sparnų pirmojo mosto teks luktelti iki pavasario. Pasak muziejininkų, žiema nėra tinkama malūno darbui, be to, atšilus orams sparnus dar ruošiamasi apsiūti specialiu audeklu, kuris padės gaudyti vėją. O jau tuomet bus imtasi derinti girnas ir pagaliau malti grūdus.
„Pilsime grūdų ir stebėsime malimo procesą – kokio rupumo miltai bus sumalti. Mat procesas nėra paprastas, o tinkamas rupumas turi būti reguliuojamas derinant girnų suleidimą, aukštį. Tai nelengva, bet mes jį pademonstruosime“, – žadėjo R. Balza.
Žaliūkių vėjo malūnas statytas XIX a. pabaigoje. Grūdus jame iki 1957-ųjų malė aplinkinių vietovių gyventojai.
Pernai buvo restauruotas ne tik malūnas – šalia jo atstatyta ir malūnininko sodyba, kurioje galima susipažinti su duonos kepimo tradicijomis. Viso projekto vertė daugiau nei du milijonai litų.
Jevgenijus Bardauskas
LTV „Šiandien“
