Ypač didelis dėmesys skirtas Punsko bei Seinų krašto Lietuvai aktualaus paveldo pažinimui, bendravimui su Punsko ir Seinų krašto lietuvių bendruomenės nariais. Susipažinta su Punsko krašto lietuvybės puoselėtojų veikla, aplankyti jų įkurti etnografiniai muziejai, tautinių amatų centras, išklausyta Punsko krašto lietuvių vietos paveldo puoselėjimo problematika, svarstyta, kaip būtų galima paženklinti Lietuvai svarbius kultūrinius objektus, esančius Lenkijoje.
Punsko lietuvių kultūros namuose (pastatyti Lietuvos lėšomis) apie krašto lietuvių kultūrinę veiklą pasakojo Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė ir Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Aptarta paveldo ir lietuvybės tradicijų puoselėjimo problematika. Punsko bažnyčioje unikalias šio krašto lietuvių puoselėjamas Žolinių tradicijas pristatė etnografė Nastutė Sidarienė.
Apsilankyta netoli Punsko įkurtoje Jotvingių gyvenvietėje, bendrauta su jos įkūrėju Petru Lukoševičium.
Seinuose susitikta su Lietuvos Respublikos konsulu Seinuose Genadijumi Mackeliu. Aplankyta Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilika, kurioje palaidotas lietuvių poetas, vyskupas Antanas Baranauskas, buvusi Seinų kunigų seminarija, kurioje mokėsi Vincas Kudirka, Vincas Mykolaitis-Putinas ir kiti lietuvių tautinio atgimimo judėjimo dalyviai, žymūs visuomenės veikėjai. Dabar šioje buvusioje seminarijoje veikia Kresų muziejus. Prie buvusios „Šaltinio“ spaustuvės pastato svarstyta, kaip būtų galima įamžinti Lietuvai svarbios spaustuvės veiklą. 1906 m. Seinuose įsteigta „Šaltinio“ spaustuvė daug prisidėjo prie tautinio judėjimo, lietuviško žodžio skleidimo.
Susipažinta su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla, kurioje mokosi apie 100 moksleivių. Mokykla pastatyta Lietuvos lėšomis.
Grįžtant į Lietuvą aplankytos Berznyko kapinės, kur palaidoti 1920 m. Nepriklausomybės kovose žuvę Lietuvos kariai. Išvykos dalyviai sutvarkė paminklo „Ramybė” (skulptorė Dalia Matulaitė) ir karių kapų aplinką. Paminklas čia palaidotiems Lietuvos kariams buvo pastatytas 2005 m., jį sudaro skulptūra, 7 antkapiniai paminklai, juos jungianti sienelė, skaldyto akmens plytelių danga. Paminklas pastatytas Lietuvos valstybės lėšomis, jis yra įtrauktas į KPD finansinę apyskaitą.
KPD inf.