„Mus spaudžia ir laikas, metai iki rinkimų, paruoštas sprendimas atitinka mano lūkesčius, ne tik mano, bet ir įstatymo leidėjus. (...) Lietuviai išsibarstę po pasaulį turės savo atstovą Seime“, – teigė VRK narys Vilius Semeška.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė posėdyje priminė, kad dar šiemet Seimas neeiliniame posėdyje pritarė sprendimui, kuriuo artimiausiuose Seimo rinkimuose būtų kuriama atskira rinkimų apygarda pasaulio lietuviams. Jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių.

Po šio VRK sprendimo Lietuvos teritorija bus dalijama į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje.

„Nustačius, kad paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus metams, yra didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, bus sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda ir kitose valstybėse esantys Lietuvos piliečiai bus įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą“, – teigė L. Matjošaitytė.

Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Turint omeny, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis rinkimų apygardose galėtų būti ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Anot VRK, Lietuvos demografiniai pokyčiai sąlygoja, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojų skaičius auga, o regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami.