Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai, praneša Seimo spaudos biuras.
„2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso - kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba", - pažymi pasiūlymo iniciatoriai.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra paskelbta 13 valstybės švenčių, dalis jų švenčiamos sekmadieniais.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnės pavaduotoja Vanda Kravčionok dar pernai Seimui pateikė Darbo kodekso pataisas, kurios numato Vėlinių šventę paskelbti nedarbo diena ir sudaryti galimybes Lietuvos žmonėms puoselėti išskirtines mūsų kultūroje mirusiųjų pagerbimo tradicijas.
„Visų Šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1 d., skirta pagerbimui tų šventųjų, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos. Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena. Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus. 2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų sulaukti išskirtinio statuso, kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, siūlome Vėlinių šventę paskelbti nedarbo diena ir sudaryti galimybes Lietuvos žmonėms puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas bei įgyvendinti UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją“, – kalbėjo LLRA-KŠS frakcijos seniūnės pavaduotoja Vanda Kravčionok.
