Skaičiuojama, kad šiuo metu net 55 proc. vartotojų Lietuvoje naudojasi centralizuoto šildymo sistema, dar 25 proc. namus šildo biokuru, 12 proc. gamtinėmis dujomis, dar 5 proc. naudoja kietąjį kurą, o likusieji šildosi elektra.

Remiantis Eurostato 2016 m. duomenimis, būsto šildymui Lietuvoje iš visos namų ūkiams reikalingos energijos 1,2 proc. sudaro elektra, 1,3 proc. – nafta ir jos produktai, 5 proc. – kietasis kuras, 9,2 proc. – dujos.

Vystytojai ieško naujų sprendimų

Vartotojų jautrumas šildymo kainoms keičia ir NT vystytojų požiūrį, skatina investuoti į ekonomiškus ir inovatyvius sprendimus. Turint omenyje, kad nuo 2018 m. visi naujai statomi objektai privalėjo būti A energinės klasės, o nuo 2019 m. klasė privalomai keliama iki A+, NT rinkoje jau dabar stebimi pokyčiai, kurie ilgainiui keis bendrą Lietuvos būstų šildymo paveikslą.

„Didžiausią dalį, arba 70,8 proc. visos namų ūkiuose sunaudojamos energijos, nukreipiama būtent būsto šildymui. Eurostato pateikiamais 2016 m. duomenimis, būsto šildymui tenka net 38,8 proc. pagamintos ir centralizuotai patiektos šilumos dalis. Ji gali būti išgaunama iš dujų, kietojo kuro ar atsinaujinančių šaltinių – akivaizdu, kad brangstančių žaliavų kontekste vartotojų tai nedžiugina, o vystytojus skatina ieškoti patrauklių šildymo sistemų alternatyvų“, – sako NT vystymo bendrovės „REWO“ direktorius Edvinas Malevskis.

Viena naujesnių daugiabučių šildymo tendencijų – daug investicijų reikalaujantį geoterminį šildymą keičia anksčiau beveik vien tik individualiems namams taikyta aeroterminė šildymo sistema, kuriai naudojama oro energija.

„Perėjimas prie aukštesnės energinės klasės reikalavimų NT vystytojams reiškė ne tik persiorientavimą, bet ir daugiau investicijų ir lankstumo. Tačiau tokios investicijos pasiteisino, o vartotojų jautrumas elektros ir gamtinių dujų kainoms, noras pasiūlyti ekonomišką ir funkcionalų sprendimą NT vystytojus paskatino atsigręžti į aeroterminį šildymą. Matome, kad iki šiol dažniausiai individualių namų šildymui naudotos sistemos Lietuvoje vis dažniau pradedamos taikyti ir daugiabučiams namams“, – pokyčius komentuoja didmenine šildymo sistemų prekyba užsiimančios įmonės „Viessmann UAB“ atstovas Gytis Mikelaitis.

Pasak jo, vystytojai jau spėjo įsitikinti, kad ši Vakarų Europoje paplitusi praktika ilgalaikėje perspektyvoje reiškia subalansuotas investicijas bei sumažėjusias šildymui reikalingos energijos sąnaudas.

Nori mokėti mažiau

Vienas pirmųjų didelės apimties projektų, kuriuose taikomas aeroterminis šildymas, – sostinėje plėtojamas butų kvartalas „Nok Nok Home“.

„Energetinių išteklių kainų svyravimai gyventojus paskatina labiau domėtis šildymo sistemomis bei potencialiomis išlaidomis. Savo ruožtu vystytojams svarbu, kad siūlomas projektas būtų patrauklus pirkėjui ne tik savo lokacija, infrastruktūra, išplanavimu, bet ir mažomis išlaidomis šildymui. Mūsų skaičiavimais aeroterminis šildymas 80 kv. m buto savininkui šalčiausią mėnesį vidutiniškai kainuos apie 20 eurų. Autonominis šildymas tėra paskutinė, jau daugeliui naujo būsto pirkėjų įprasta grandis, tačiau sąskaitose juk atsispindi, kiek energijos sunaudojama šilumai pagaminti, o tai tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos šildymo sistemos. Suprasdami, kad ateityje vartotojams tai rūpės vis labiau, nuosekliai investuojame į patraukliausias alternatyvas“, – teigia „REWO“ direktorius Edvinas Malevskis.

Pasak E. Malevskio, vartotojams energetinio efektyvumo klausimas, ypač įsigyjant nuosavo namo tipo kotedžą, yra vienas jautriausių, o jį vis dar kausto daug mitų.

„Pirkėjai tikrai tapo išprusę, ieško ne tik ekonomiškų, bet ir aplinkai draugiškų šildymo sprendimų, siekia, kad sistema būtų patogiai ir lengvai eksploatuojama ir ja nereikėtų rūpintis. Tai iš esmės koreguoja ir vystytojų požiūrį, tad kalbant apie tai, kokių pokyčių tikėtis vartotojams, galima sakyti, kad pirmiausia tai daugiau komforto namuose ir nuo kainų pokyčių beveik nepriklausančios šildymo sąskaitos“, – įsitikinęs E. Malevskis.