Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje pirmadienį paskelbtos technologinės kortelės ir receptai, ministerijos teigimu, turėtų tapti pagrindu vaikų mitybą mokyklose organizuojančioms įstaigoms.
„Tai nebus, kad mes šimtui metų patvirtinsime tą valgiaraštį ir jis visą laiką toks ir bus – galima teikti pasiūlymus ir po kelių savaičių, suderinus, bus galima juo naudotis. Bet tai nebus prievolė – ir šiandien gali įstaigos ką nors naują paimti ir susikurti“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė ministras.
Pasak A. Verygos, nauji valgiaraščiai sudaryti atsižvelgiant į tėvų skundus, kad rugsėjį pakeitus moksleivių mitybos tvarkos aprašą, ne visose įstaigose pateikiamas skanus, estetiškas maistas. Ministras teigė, kad kai kurioms mokykloms „pritrūko fantazijos ką daryti“, tad valgiaraščiai, jo nuomone, bus reikšminga pagalba.
Tarp šimto patiekalų – ir egzotiškai skambantys: čija sėklų pudingas, burokėlių maltinukai, trintos brokolių, špinatų, tai pat pastarnokų sriubos, miežių, avižų, grikių košės.
Technologines korteles ir patiekalus ministerija paskelbė savo tinklalapyje – šiuo metu dar laukiama visuomenės ir ekspertų pastabų, vėliau valgiaraščiai bus teikiami derinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Tikimasi, kad iki vasaros pradžios virėjai panašias rekomendacijas parengs ir darželiams bei ligoninėms.
Ministras kartu pabrėžia, kad nebus keičiamas pats mokyklų maitinimo tvarkos aprašas, kuriuo apriboti druskos, cukraus kiekiai, draudžiamas šokoladas, apribotas bulvinių patiekalų racionas, įpareigota atsisakyti kito nesveiko maisto.
Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių (LRVVK) asociacijos prezidentas Jaroslavas Orševskis sakė, kad valgiaraščiai tėra „darbo pradžia“, laukia visuomenės, ekspertų pasiūlymų, ko trūksta valgiaraščiuose.
„Kortelių kol kas yra sukurta apie 100, su aprašais, su temperatūromis, bet jos yra dar tobulintinos, tas darbas yra tik pirmas žingsnis“, – sakė J. Orševskis.
Jis taip pat akcentavo, kad siūlomos receptūros nėra privalomos, o tėra „pagalba tiems, kurie pamiršo, ką daryti, arba kurie nebežino, ką naujo daryti“.
LRVVK atstovė Aida Matulevičiūtė tvirtino, kad naujasis meniu yra „sveikesnis ir su įvairesnėms alternatyvomis“, jis jau išbandytas vienoje mokykloje.
„Mes atsižvelgėme į tai, kas vaikams atrodė per stipru. Kita pusė – mes turime galvoti, kad maistas turi būti galimas paruošti šefams, virėjams (...), turime atsižvelgti į alergenus patiekalų sudedamosiose dalyse, turime atsižvelgti ir į kaštus“, – aiškino ji.
A. Matulevičiūtės teigimu, valgiaraščiai maitinimo paslaugų tiekėjams palengvins darbą, kadangi jau patvirtintų valgiaraščių nebereikės atskirai derinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
Tarp siūlomų patiekalų nėra įprastų lietuviškos virtuvės akcentų – cepelinų, bulvinių blynų, plokštainio – pastarąjį ekspertai pakeitė į paprastą bulvių apkepą.
LRVVK atstovai patikino, kad pirmieji eksperimentai mokyklose parodė, jog vaikai mielai valgo net ir įprastai nemėgstamas daržoves – brokolius, špinatus, – jei jie patiekiami patraukliai ir skaniai.
A. Matulevičiūtė pripažino, kad čija pudingas vaikų nesužavėjo, nes jame nebuvo papildomų priedų, bet tokias naujoves, kaip viso grūdo avižų sausainiai, burokėlių pyragas, moksleiviai įvertino teigiamai.
J. Orševskis sak4, kad moksleiviams bus siūloma daugiau šviežių daržovių, nors neatsisakoma ir bulvių košės, taip pat, pavyzdžiui, orkaitėje keptos vištienos.