Šią vasarą atrasti ir identifikuoti pokario kovų didvyrio palaikai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone.
Lietuvos trispalve apdengtą laisvės kovotojo karstą į amžinojo poilsio vietą atlydėjo šalies vadovai, kariai ir tūkstančiai eilinių žmonių.
„Vienas žmogus sistemai buvo toks pavojingas, toks svarbus, kad reikėjo sunaikinti ne tik jį patį ir jo šeimą, bet paslėpti tapatybę. Bet nepavyko“, – laidotuvių ceremonijoje kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pabrėžė, kad A. Ramanauskas-Vanagas sugebėjo derinti pedagogo ir karininko savybes, griežtai laikėsi karinės disciplinos, aktyviai dirbo pogrindžio spaudoje.
Šv. Mišias sostinės Katedroje aukojęs Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas šią dieną pavadino džiaugsmo ir teisingumo diena.
„Laidotuvės retai būna džiaugsmo diena, bet šiandien ji tokia yra. Džiaugsmo, kad atstatomas teisingumas ir grąžinama skola. Džiaugsmo, kad esame laisvi ir orūs atiduoti pagarbą savo didvyriams. Džiaugsmo, kad mūsų tautos medžio šaknys liko gyvos ir leidžia atžalas“, – Vilniaus katedroje sakė G. Grušas.
Arkivyskupo teigimu, derama pagarba laisvės kovotojui reiškia teisingumo atkūrimą sovietų represijų aukoms.
„Šią valandą teisingumas atkuriamas ne tik Vanagui, bet jis atkuriamas visiems broliams ir seserims, kurių kūnai gulėjo išniekinti mūsų miestelių aikštėse, visiems, kurių kapai iki šiol nežinomi, visiems, kurie žuvo kalėjimuose, lageriuose ir Sibiro platybėse“, – kalbėjo G. Grušas.
A. Ramanausko dukra Auksutė Skokauskienė sako esanti laiminga, kad pagaliau turės tėvo kapą. Ji vylėsi, kad jis taps visų laisvės kovotojų simboliu.
„Dabar aš turėsiu jo kapą, pašventintą vietą, kur galėsiu nueiti bet kada, kada norėsiu pabūti su juo“, – LRT televizijai sakė ji.
„Lietuva laisva, Lietuva jį prisimena ir turės jo kapą. Tai simbolis visų, kovojusių už Lietuvos laisvę. Juk liko dar tiek daug nežinomų kapų“, – pridūrė ji.
Pokario metais A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.
Po kelerių slapstymosi metų A. Ramanauskas-Vanagas suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad A. Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės yra „istorinio teisingumo atstatymas ir įprasminimas“.
„Manau, kad tai yra mūsų tautos, mūsų laisvės kovotojų pergalės diena, nes žmogus bus palaidotas, kaip dera, pažymint prasmingą, galiausiai tikslą pasiekusią mūsų partizanų kovą“, – teigė premjeras.
Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.
Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
