Minint antrąsias Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metines buvo aukojamos šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje.

A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 metais rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje, tų pačių metų spalio 6 dieną jie palaidoti Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Seimas, siekdamas pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę, 2018-uosius buvo paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o 2018 m. lapkričio 20 d. jį pripažino su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. Seimas priimtoje deklaracijoje yra pažymėjęs, kad LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo pareigas atliko garbingai, o patekęs į okupanto nelaisvę nuo 1956 m. spalio 12 d. iki pat didvyriškos žūties 1957 m. lapkričio 29 d. liko ištikimas Lietuvos valstybei duotai priesaikai.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.

A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, kankintas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.

Seimo kanceliarijos inf.