Vilčių suteikia tai, kad minimi ne tik du K. Dar minimas Lietuvos bankas ir bankai apskritai. Tai yra puiki proga pabandyti keisti žaidimo taisykles. Kaip žinoma, bankai buvo bene geriausiai nuo krizės saugoma institucija. Tai, ką jie dėl savo godumo prarado per krizę, paskui atsiėmė nemokėdami mokesčių. Ar žaidimo taisyklės bus pakeistos taip, kad gobšuoliai labiausiai rizikuotų savo, o ne visų žmonių gerove?

Jei pavyktų pakeisti žaidimo taisykles, dar liktų atsakomybės klausimas. Ar užteks ryžto jos pareikalauti? Juk gali būti, kad reikalauti tektų labai aukštose sferose. Ne finansų ministrų ir net ne premjerų lygmeniu. Visi žino, kas labiausiai nenorėjo pigesnio skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo. Ir net jei manysime, kad prezidentė TVF pagalbos kratėsi vedama pačių geriausių norų, klaida vis tiek yra klaida. Mūsų prezidentei nebūdinga pripažinti klaidas. Mažai kas apskritai išdrįsta to pareikalauti. Jei komisijos nariai nori būti principingi (ir naudingi), jie turi atkakliai belstis į prezidentės duris. Belstis būtina net tuo atveju, jei nebus atidaryta.