„Visais įmanomais būdais ir įvairiais mūsų gyvenimo aspektais kratomės žmogų niokojusio sovietinio palikimo, kai iš jo buvo atimamas jo orumas, o jis pats paverčiamas sistemos sraigteliu. Turėdami tiek progų ir galimybių atkurti suverenią šalį, mums trūksta drąsos pakeisti komunistinę nuostatą, leidžiančią nutraukti pradėtą gyvybę per 12 savaičių nuo jos pradėjimo“, - pradėdama konferenciją sakė LLR-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Ji pabrėžė, kad gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos klausimais dažnai baiminamasi kalbėti, o tai, anot jos, yra visiškai nepagrįsta, nes „ši tema susijusi su mūsų ir mūsų valstybės gyvenimo ateitimi“.

Konferencijoje dalyvavo prelegentai iš Lenkijos ir Lietuvos. Savo dalyvavimu ją pagerbė LLRS-KŠS pirmininkas, europarlamentaras Valdemar Tomaševski, kurio iniciatyva 2005 m. Lietuvos Seime pirmą kartą buvo įregistruotas Gyvybės prenetalinėje fazėje apsaugos įstatymas. Kartu tuomet veikė ir šioje konferencijoje dalyvavęs parlamentaras Jonas Rimantas Dagys. Debatuose susirinko šia tema susidomėję žmonės, tarp jų buvo ir dvasininkijos atstovai, parlamentarai ir Vilniaus rajono savivaldybės vadovybė. Dūkštų Šv. Onos parapijos klebonas kun. Henryk Naumovič palaimino dalyvius ir sukalbėjo maldą.

Priklauso nuo mūsų
Referatą apie gyvybės apsaugą ir jos reikšmę pristatė svečiai iš Lenkijos - dr. Aldona Ciborovska (Ciborowska) ir kun. Ryšard Halva (Ryszard Halwa), fondo „S.O.S. Obrony Poczętego Życia” („Pradėtos gyvybės apsaugos S. O. S.) veikėjas ir iš Lietuvos - LLRA-KŠS parlamentaras Zbignev Jedzinski, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Birutė Obelenienė ir Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybės apsaugą“ Lietuvos asociacijos narė gydytoja Janina Tartilienė.

„Norime plačiau kalbėti apie pradėtosios gyvybės apsaugą, ieškoti mokslinių argumentų, kurie itin svarbūs kuriant kompleksinės pagalbos nėščioms moterims, šeimoms sistemą“, - kalbėjo R. Tamašunienė pabrėždama, kad laikas, kai rengiama konferencija, yra simbolinis: Marijos mėnesį ir Motinos dienos išvakarėse, kai „dėkojame mūsų Motinoms už gyvybės dovaną“.

Atkreipė dėmesį, kad konferencijos tema susijusi ir su politika, juk mažėjantis gimstamumas, emigracija ir apie 6 tūkst. kasmet atliekamų abortų veikia demografinį nuosmukį, tapusį Lietuvai tikru iššūkiu. „Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad pradėtosios gyvybės statuso apibrėžimas prasideda nuo nacionalinių debatų, t. y. mūsų valstybės žinioje. Taigi nuo mūsų politikų priklauso, ar kursime gyvybės civilizaciją“, - pabrėžė parlamentarė.

Komitetas delsia
„Deja, pastaruoju metu nedaug yra renginių, panašių į šią konferenciją, ir politikai ne itin noriai užsiima šia, sakyčiau, svarbiausia tema“, - pabrėžė V. Tomaševski. Pasidžiaugė, kad mato salėje Seimo narius, savivaldybių atstovus, nes, kaip pastebėjo, tai žmonės, „kurie užsiima kasdienio gyvenimo problemomis, tačiau kartu stengiasi, kad dvasinis gyvenimas mūsų valstybėje stiprėtų, kad negimę vaikai nebūtų žudomi“. Pristatė susirinkusiesiems dr. Juzefos Deščovos (Józefa Deszczowa) parengtą trumpą informaciją apie žmogaus vaisiaus raidą. Pristatė ir šv. Jono Pauliaus II bei šv. Motinos Teresės iš Kalkutos mintis, kuriose jie pasisako prieš abortus.

V. Tomaševski apgailestavo, kad Seimo Žmogaus teisių komitetas delsia svarstyti Seimo LLRA-KŠS frakcijos pateiktą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą. Anot europarlamentaro, projektas negali patekti į Seimo plenarinius posėdžius, nors yra įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą. Pridūrė, kad visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, neva LLRA-KŠS projektas numato abortų draudimą. „Manau, kad turėtų pasikeisti sąvokos: tai nėra draudimas, bet negimusios gyvybės apsauga“, - kalbėjo europarlamentaras.

Nesmerkti moters
V. Tomaševski pabrėžė, kad Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas anaiptol nėra nukreiptas prieš moteris ir nesmerkia jų. Kaip pabrėžė, už nėštumo nutraukimą moteriai negrės baudžiamoji atsakomybė, o  šioji grės gydytojams ir tiems, kurie padeda arba verčia motiną priimti sprendimą sunaikinti jos įsčiose užsimezgusią gyvybę.

Svarstant įstatymo projektą siūloma palikti dvi išimtis, kurios leistų nutraukti nėštumą, kai tai kelia grėsmę moters sveikatai ir yra moters atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo pasekmė. Į klausimą, ką daryti įgimtų ydų atveju, V. Tomaševski atsakė, kad jokių diskusijų šioje vietoje negali būti, nes „gyvybė yra iš Dievo ir neįgalus žmogus irgi nori džiaugtis gyvenimu“.

„Tikime tuo, ką darome, kitaip nebūtume teikę tokio projekto. Niekas netikėjo, kad įstatymo projektui bus pritarta po pateikimo, tačiau jam pritarta buvo, ir manau, kad jis ir toliau skinsis kelią Seime“, - mano europarlamentaras.

Jokių kompromisų
Parlamentaras Z. Jedzinski pabrėžė, kad Gyvybės prenetalinėje stadijoje apsaugos įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui 2013 metais. Nuo to laiko buvo surengta įvairių konferencijų ir diskusijų, buvo aptariama minėta tema. Projekto nuostatos sulaukė didelio visuomenės dėmesio.

„Dalyvaudamas aptariant projekto nuostatas atkreipiau dėmesį, kad mūsų oponentams trūksta loginio mąstymo, kas neleidžia jiems suvokti ir įvertinti paprasčiausių argumentų. Priešininkai vadovaujasi ne logika ar morale, bet pasiduoda pasaulio finansininkų ar mirties ideologiją remiančių organizacijų spaudimui“, - sakė Z. Jedzinski.

Anot gyvybę saugančio įstatymo oponentų, moteris turi teisę į abortą, nes aborto draudimas - tai įsikišimas į moters privatų gyvenimą. „Jei nelaikome fizinių bausmių vaikams draudimo įsikišimu į šeimos gyvenimą, tai juolab draudimas žudyti vaikus, tame tarpe - ir negimusius, neturėtų būti vertinamas kaip tokio tipo įsikišimas. Manau, kad šiuo klausimu negali būti kompromiso“, - sakė parlamentaras.

Ciklono akyje
„2015 metais Jungtinių Tautų valstybių narių priimti darnaus vystymosi tikslai ir gyvybės apsauga nuo pradėjimo iki natūralios mirties“, - tokią temą pristačiusi dr. Aldona Ciborovska iš Lenkijos papasakojo apie globalizacijos mechanizmus. Prelegentė pabrėžė, kad kalbama apie politinę programą, kurios tikslas - sunaikinti lotynišką civilizaciją su jos žmogaus kaip asmenybės koncepcija.

„Šiandien esame revoliucijos ciklono akyje. Revoliucijos, kuriai nėra žmogaus, o tik - potraukis, todėl atsakymas į klausimą dėl poabortinio sindromo gydymo liko ideologų rankose, kurie visiškai iškreipia tiesą apie žmogų, uzurpuodami  naują pasaulio aprašymą. Pradžios Knygai priešpastato gender (pranc. rūšis) tipo ideologiją, diskutuojančią dėl lyties buvimo fakto; Dievo Žodžiui priešpastatė savo dirbtinę kalbą - tuos naujadarus, Dievo Įstatymams - neva įstatymus, iš kurių seksualinė ir reprodukcinė sveikata įgyvendina laisvę rinktis abortus, antikoncepciją, in vitro. Šioje kalboje žodžius motina ir tėvas pakeitė žodis partneriai, tėvas a, b“, - aiškino A. Ciborovska pastebėdama, kad „darnaus vystymo kontrolė apims kiekvieną gyvenimo sritį. O tai, kad laikinai yra vadinama teise į abortą, taps įsakymu atlikti abortą“.

„Gyvename labai tyliai vykstančios revoliucijos sąlygomis, kuri sukels tai, kad prisidengiant žmogaus teisėmis žmogus neteks teisės gyventi“, - sakė A. Ciborovska cituodama kun. prof. Tadeušą Guzą (Tadeusz Guza), kurio vardu pristatė referatą.

Visi esame Bažnyčia
Prof. dr. Birutė Obelenienė per pristatymą kalbėjo apie neplanuotą, nenorimą nėštumą, dėl kurio žmogus išgyvena asmeninę krizę. Atkreipė dėmesį, kad žmogus privalo jaustis saugus ir žinoti, kad visuomenė ir valstybė visada išties jam pagalbos ranką. Pateikė abortus padariusių moterų, kurios priimant šį sprendimą buvo paliktos pačios sau, pasisakymus ir interviu. Pabrėžė, kad negalima apginti vaiko, jei anksčiau neginama moteris. Apgailestavo, kad Lietuva yra vienintelė šalis, kuri neteikia pagalbos moteriai, kai ši išgyvena vadinamąjį krizinį nėštumą.

Kun. Ryšard Halva atkreipė dėmesį, kad grėsmė gyvybei ir šeimai tai - grėsmė taikai pasaulyje. Pabrėžė, kad Katalikų bažnyčia visada smerkė dirbtinus persileidimus laikydama tai nusikaltimu. „Moralinės normos, draudžiančios žudyti vaisių, pažeidimą Bažnyčia ne tik laiko sunkia nuodėme - už tai numatyta ir ekskomunika. Todėl parlamentarai, kurie balsuoja už teisę žudyti vaikus, arba žmonės, manifestuojantys teisę į abortus, negali priimti Šv. Komunijos“, - kalbėjo kunigas. Jis atkreipė dėmesį į vienoje netoli Varšuvos esančių parapijų atliktų tyrimų rezultatus, kurie parodė, kad nėštumo nutraukimo problema, be kita ko, priklauso nuo praktikomis patvirtinto religingumo - kuo didesnis respondentų religingumas, tuo dažniau jie pasisako prieš nėštumo nutraukimą.

Gydytoja Janina Tartilienė papasakojo apie Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos veiklą ir gydytojų bendruomenėje įgyvendinamus gyvybės apsaugos principus.

Kalbėjęs parlamentaras Jonas Rimantas Dagys atkreipė dėmesį į tai, kad pasisakantys už gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugą dažnai kaltinami tuo, jog stumia bažnytinius klausimus. „Ne kartą girdėjau kaltinimus, esą veikiu Bažnyčios naudai. Kas tame keisto? Juk mes visi, pakrikštyti žmonės, sudarome Bažnyčią. Todėl nematau prasmės, kad būtų skirstoma į „tai ne mūsų, tai Bažnyčios reikalas“. Kadangi esame Bažnyčios nariai, privalome veikti pagal jos įstatymus“, - baigė parlamentaras J. R. Dagys.

Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis