„Versli Lietuva“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje lietuviškos kilmės prekes eksportuoja apie 5 tūkst. įmonių, kurių skaičius per metus vidutiniškai augo 5 proc., o vien šiemet lietuviškos kilmės prekių eksportą su „Versli Lietuva“ teikiama pagalba turėtų pradėti apie 300 Lietuvos bendrovių.
„Eksportuojančios Lietuvos įmonės maksimaliai išnaudoja savo galimybes ir šiuo metu fiksuojame didžiausias Lietuvos eksporto apimtis šalies verslo istorijoje. Tačiau vertindami teigiamą ekonominę aplinką eksporto rinkose ir Lietuvos eksportuotojų galimybes taip pat nuogąstaujame, kad ne visas eksporto plėtros galimybes išnaudoja Lietuvos verslas. Jeigu neribotų tokie vidiniai veiksmai kaip gamybos pajėgumų trūkumas ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių gerus pardavimų užsienyje gebėjimus, stoka, Lietuvos eksportuotojai užsienio rinkose galėtų parduoti kur kas daugiau. Sprendžiant specialistų poreikio problemą šiemet tęsiame eksporto lyderių programą „Sparnai“, kurios dalyviai taps konkurencingais profesionalais ir prisidės prie Lietuvos eksporto sėkmės“, – sako Daina Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
Anot jos, atlikus verslo „focus“ grupės analizę, kurioje dalyvavo 71 verslo atstovas, siekiantis plėstis į užsienio rinkas, „Versli Lietuva“ identifikavo, kad pagrindinės smulkaus ir vidutinio verslo kliūtys plėtrai į užsienį yra rinkų pažinimo ir eksporto žinių trūkumas. Vertinant, kad šiemet eksportuoti pradės 300 Lietuvos bendrovių, mažiausiai tiek eksporto srities specialistų reiks darbdaviams.
Verslo konsultavimo įmonės „Primum Esse“ direktorė Solveiga Grudienė sako, kad eksporto specialistai yra vieni paklausiausių ir vienus konkurencingiausių atlyginimus darbo rinkoje gaunantys specialistai. Viena to priežasčių – didelis profesionalų poreikis.
„Kai eksporto apimtys neauga taip sparčiai įmonės planuoja į ateitį ir ieško žmonių, kurie padėtų jiems atidaryti naujas rinkas, kai eksportas auga – reikia žmonių tolimesnei plėtrai. Eksporto profesionalų poreikis visada išlieka aktualus ir turi tendenciją didėti, o jų darbo specifika neabejotinai plėsis“, – sako S. Grudienė.
Stebint, kaip rinkoje vyksta gretutinių pareigybių susiliejimas, pavyzdžiui, pardavimų ir marketingo, labai tikėtina, kad ir eksporto projektų vadovo darbo turinys plėsis, jam vis svarbiau taps duomenų analitika, sociokultūrinis išprusimas, sako S.Grudienė. „Žinoma, patirtis su užsienio rinkomis visuomet yra privalumas profesionalui, kurio uždavinys – įvesti naują produktą nežinomoje rinkoje. Priklausomai nuo šalies verslo kultūros, svarbūs skirtingi dalykai: ryšiai, kontaktai, skirtingi produktų pristatymo būdai, sprendimai, ar veikti tiesiogiai ar per vietinius partnerius ir panašiai”, – pasakoja ji.
S. Grudienės vertinimu, eksporto srityje dirbančio specialisto karjeros kelias taip pat gali būti labai platus. „Eksporto patirtis gali tapti pagrindu labai skirtingiems tolesniems žingsniams: būna, kad patirtį įgijęs eksporto vadybininkas tampa savarankišku projektų vadovu, arba, jeigu jis turi lyderystės gebėjimų, jam patikima vadovauti eksporto vadybininkų komandai. Būna, kad jam patikima visa įmonės pardavimų sritis. Išmanydamas skirtingas rinkas, žmogus gali tapti nepriklausomu eksporto ekspertu, kuris talkina keletui skirtingų įmonių vienu metu”, - sako ji.
Jos teigimu, patirtis, įgyta dirbant su skirtingomis rinkomis, derantis su skirtingais žmonėmis, suteikia daugiau pasitikėjimo, globalaus matymo, padeda išlavinti savarankiškumą, sprendimų priėmimą, o visos šios kompetencijos vertingos bet kuriame darbe darant karjerą, todėl jas turintys specialistai išlaikys paklausą darbo rinkoje visada.
Eksporto lyderių programą „Sparnai“ Lietuvoje įgyvendinama antrą kartą, kaip pasiteisinusi valdžios ir verslo partnerystė siekiant bendro tikslo – didinti šalies konkurencingumą ugdant aukšto lygio eksporto specialistus. 2018-2020 metų eksporto lyderių programos „Sparnai“ kandidatų atranka truks iki gegužės 1 d. Daugiau informacijos apie galimybes: https://www.verslilietuva.lt/paslaugos/sparnai/
