Inovacijų agentūrą skelbia 2022 m. pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto raidos apžvalgą ir rugsėjo mėnesį pakoregavo eksporto prognozes 2022-2023 m.
„Jei metų pradžioje prasidėjus karui Ukrainoje ir užsidarant trims eksporto rinkoms – Ukrainai, Rusijai ir Baltarusijai, nuogąstavome, kad Lietuvos eksportas nukentės, tai taip neatsitiko. Vieni Lietuvos eksportuotojai sėkmingai nukreipė tarptautinę prekybą į kitas rinkas, kitiems netgi atsirado naujos galimybės eksportuoti daugiau. Gamybos kaštus kelia energetinė krizė, tai neleidžia uždirbti daugiau. Tačiau tokioje padėtyje yra visas pasaulis ir čia Lietuvos gamintojai bent jau kol kas išlaiko savo konkurencingumą būdami patikimi kokybiškos produkcijos tiekėjai“, – sako Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros direktorė.
Inovacijų agentūros analitikai šių metų Lietuvos eksporto raidos apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad sparčiai didėjančios energijos, kitų žaliavų, prekių bei paslaugų kainos didina infliacinį spaudimą, mažina namų ūkių perkamąją galią ir skatina centrinius bankus greičiau priimti antiinfliacinius pinigų politikos priemonių sprendimus. Be to, ekonominio augimo lėtėjimas JAV ir griežta Kinijos COVID valdymo politika daro neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos raidai.
„Rusijos sukeltas plataus masto karas Ukrainoje padidino geopolitinį neapibrėžtumą Europoje, paskatino Europos ir kitų pasaulio šalių sankcijinį atsaką į invaziją Rusijos ir Baltarusijos režimams, sutrikdė tiekimo grandines ir nulėmė sparčiai augančias išteklių kainas. Tebesitęsianti invazija tiesiogiai ir netiesiogiai veikia ir ES šalių, tame tarpe ir Lietuvos, ekonomikos raidą, o invazijos ekonominės pasekmės iš esmės pasižymi didesnės infliacijos ir mažesnio ekonominio augimo aplinka“, – teigia Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Eksportuoja brangiau
Anot jos, prastesnė nei manyta anksčiau ES šalių ekonominio augimo perspektyva, tamprūs Lietuvos prekybos ir finansiniai ryšiai su Ukraina bei palaipsniui menkstantys politiniai ir prekybiniai santykiai su Rusija ir Baltarusija daro tiesioginį poveikį Lietuvos eksporto rezultatams, o beprecedentis energetinių išteklių kainų augimas turi tiesioginę ir reikšmingą įtaką Lietuvos eksportuotojų kaštams.
Inovacijų agentūros analitikų skaičiavimu, 2022 m. pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be energetinių produktų) padidėjo 23,7 proc., tačiau visas vertės augimas buvo nulemtas kainų kaitos. Eksporto apimtys, palyginti su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu, net šiek tiek sumenko. Reeksporto vertė (be energetinių produktų) padidėjo 9,2 proc. Reeksporte kainų įtaka vertės augimui taip pat buvo labai reikšminga, tačiau didėjo ir reeksporto apimtys. Paslaugų eksporto vertė 2022 m. pirmą ketvirtį augo 23,0 proc., taip pat labiausiai dėl reikšmingos kainų kaitos.
Kaip anksčiau jau skelbė Inovacijų agentūra, Lietuvos eksportas pirmojo pusmečio iššūkius įveikė augimu. Pagal rinkas lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuojama į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,2 proc.), JAV (7,9 proc.), Latviją (7,6 proc.) ir Švediją (6,3 proc.). Šios rinkos kartu sudarė 40,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Dėl karo lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą per 2022 m. pirmąjį pusmetį sumenko net 48,1 proc. ir 2022 m. pirmąjį pusmetį Ukraina buvo 17-a (2021 m. – 8-a) svarbiausių eksporto rinkų sąraše.
Kitais metais eksportuos daugiau
Lyginant su 2022 m. kovo prognoze, lietuviškos kilmės prekių eksporto verčių augimas šiemet bus 22,9 proc. nei prognozuotas 14,6 proc. , o paslaugų – 14,2 proc. nei manytas kritimas iki 3,8 proc. augimo. 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas augs 7,7 proc., paslaugų – 7,4 proc.
„2022 m. antrąjį pusmetį, palyginti su pirmuoju pusmečiu, numatomas šiek tiek lėtesnis eksporto verčių augimas visose eksporto grupėse. Prognozuojame, kad 2022 m. eksporto vertė ir toliau augs dėl kainų kaitos, o 2023 m. tikimasi nuosaikesnio kainų ir kiek spartesnio apimčių augimo, t.y. kitąmet vis dar brangs gamyba, bet bus eksportuojama daugiau nei šiemet“, – sako J. Kalendienė.
Naujausioje Inovacijų agentūros eksporto prognozių apžvalgoje nurodoma, kad 2022 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be energetinių produktų) augs 22,9 proc. (iki 22,8 mlrd. eurų), 2023 m. – 7,7 proc. (iki 24,5 mlrd. eurų) per metus.
Numatoma, kad 2022 m. reeksporto (išskyrus energetinius produktus) vertė padidės 8,9 proc. (iki 13,6 mlrd. eurų), 2023 m. – 7,4 proc. (iki 14,6 mlrd. eurų) per metus. 2022 m. apie pusę vertės augimo nulems kainų kaita, o kitą pusę – apimčių didėjimas, o 2023 m. reeksporto apimtys augs gerokai sparčiau nei kainos. Tuo tarpu 2022 m. paslaugų eksporto vertė padidės 14,2 proc. (iki 14,7 mlrd. eurų), 2023 m. – 7,2 proc. (iki 15,7 mlrd. eurų) per metus. 2022 m. apie 3/4 vertės augimo nulems kainų kaita, o 1/4 – apimčių didėjimas.
Inovacijų agentūros inf.
