Pasak instituto prezidentės dr. Zitos Čeponytės, tyrimą pradėti paskatino tai, kad nepaisant didelės šilumos gamintojų konkurencijos, kainos šį šildymo sezoną Kaune – vienos aukščiausių tarp didžiųjų miestų.
„Esame už skaidrumą ir manome, kad gyventojai turi būti aiškiai informuojami, kiek ir už ką moka. Dabartinė šilumos tvarka tinkamai to neužtikrina“, – sako Z. Čeponytė.
Jos teigimu, trūksta ne tik daugiau skaidrumo šilumos įmonių kainodaroje, bet ir aktyvesnio prižiūrinčių institucijų įsikišimo.
„Nepakankama kontroliuojančių institucijų priežiūra „Kauno energijai“ galimai leidžia pelnytis šilumos vartotojų sąskaita ir disponuoti jai nepriklausančiomis lėšomis“, – teigia Z. Čeponytė.
Instituto prezidentė atkreipia dėmesį, kad tarp „Kauno energijos“ aukcionuose superkamos ir gyventojams parduodamos šilumos kainų matomi ženklūs skirtumai.
„Pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį gyventojams parduodamos šilumos kaina buvo 25 proc. didesnė už tą, kurią „Kauno energija“ sumokėjo ją pirkdama iš kitų gamintojų. Finansiniu požiūriu, galima vertinti, kad vos per vieną mėnesį kauniečiai galimai permokėjo beveik 650 tūkst. eurų“, – sako Z. Čeponytė.
Jos teigimu, pagal galiojančias tvarkas, šilumos kaina Kaune turėjo būti perskaičiuota ir sumažinta dar praėjusių metų pirmoje pusėje, tačiau tai iki šiol nėra padaryta.
„Tikėtina, kad dėl neperskaičiuotos kainos per paskutinius kelerius metus susikaupusios Kauno šilumos vartotojų permokos gali siekti apie 10 mln. eurų“, – vertina Z. Čeponytė.
Klausimus dėl galimų vartotojų permokų ir delsimo perskaičiuoti šilumos kainas institutas išsiuntė Kainų komisijai, „Kauno energijai“ ir Kauno miesto savivaldybei. Apie pradėtą tyrimą informuojamos ir daugiabučių namų bendrijos. Sulaukus atsakymų planuojama parengti detalias tyrimo išvadas.
Lietuvos vartotojų institutas yra nevyriausybinė organizacija, dirbanti vartotojų apsaugos srityje.
