Nors skrydžių vėlavimas - viena dažniausiai pasitaikančių problemų šiandieninėje aviacijoje, „Eurocontrol" tyrimas nustatė, kad keleiviai punktualumo iš oro linijos tikisi kaip savaime suprantamo dalyko, kuris, net jei ir siektų 100 %, nepatenkintų skrendančių, o tiesiog atitiktų jų lūkesčius. Deja, tačiau punktualiausios 2016 m. Europos oro linijos „KLM" skrydžiai tikslą laiku pasiekia vos 88 % atvejų, kas mėnesį Europoje vėluoja apie 150 tūkst. skrydžių, o Lietuvos oro uostuose situacija - dar prastesnė.

2016 m. Vilniaus oro uoste užfiksuota 111 nuo 2 iki 5 val. vėluojančių skrydžių. Tuo tarpu daugiau kaip 5 val. atidėtų išvykstančių ir atvykstančių lėktuvų skaičius, lyginant su 2015 m., išaugo net 40 %. Skrydžiai buvo atšaukiami dėl oro vežėjų priimtų komercinių sprendimų, dėl netikėtai atsiradusių orlaivių techninių gedimų, lėktuvų rotacijos, dėl netinkamų meteorologinių oro sąlygų ir streikų. Tiesa, pasauliniame kontekste Vilniaus ir Kauno oro uostai pripažinti kaip vieni punktualiausių. „OAG" duomenimis, Vilniuje laiku įvyksta 89 % skrydžių, Kaune - 87 %.

Kol Lietuvos oro uostai palaiko aukščiausius standartus, čia skraidančios oro linijos tokiais rezultatais pasigirti negali. Pro Vilnių ir Kauną skraidančios „Wizz Air" bei „Ryanair" - daugiausiai keleivių Lietuvoje skraidinančios bendrovės. Remiantis Lietuvos Civilinės Aviacijos Administracijos (CAA) analize, abi oro linijos bendrai gabena pusę visų pro Vilniaus oro uostą skrendančių keleivių.

Paskutiniais „Ryanair" duomenimis, šios oro linijos punktualumas krito iki 80 %, kas visiems gerai žinomą šūkį skelbiantį, kad: „Daugiau nei 90 % „Ryanair" skrydžių per pastaruosius 12 mėnesių nusileido laiku aplenkdami visas kitas Europos oro linijas," pavertė tiesiog melagingu. Tuo tarp „Flight on time" 2017 m. statistika rodo, kad kitos populiariausios Lietuvoje oro linijos „Wizz Air" punktualumas siekia vos 72 %. Iš Vilniaus ir Kauno skraidančios oro linijos jungia didžiuosius Lietuvos miestus su Skandinavija, Afrika, Artimaisiais Rytais, Vakarų ir Rytų Europa.

„Didžiausią keleivių dalį Lietuvoje skraidinančios „Ryanair" ir „Wizz Air" pasaulinėje statistikoje pasižymi ne tik prastais punktualumo ir klientų aptarnavimo standartais, tačiau ir išskirtinai piktybišku keleivių teisių ignoravimu - tai ypatingai pastebime bendraudami su „Ryanair". Galime tik spėlioti kiek lietuvių nukentėjo nuo neseniai atšauktų 20 tūkst. šios bendrovės skrydžių, tačiau žinome kad visos į ir iš Lietuvos keleivius skraidinančios bendrovės kasmet tautiečiams lieka skoloje daugiau nei 8 mln. eurų ," - situaciją komentavo už keleivių teises visame pasaulyje kovojančios platformos www.skycop.lt vadovas Marius Stonkus.

Sutrikdytoms kelionėms iki 1500 km skiriama 250 eurų kompensacija, skrydžiams 1500-3500 km ribose - 400 eurų, o kelionėms, siekiančioms daugiau nei 3500 km kompensuojama iki 600 eurų. „SKYCOP" vadovas M. Stonkus primena, kad Lietuvoje laikotarpis, per kurį galima atgauti pinigus, trunka 6 metus. Tai reiškia, kad kompensaciją vis dar realu atgauti net ir prieš 5 metus vėluojančiu skrydžiu skridusius keleivius.

skycop.lt inf.