„Matyti, kad laiko pakeitimas veikia žmogų, nuo to ir psichologinės, ir biologinės problemos atsiranda. Aš specialiai ieškojau duomenų, ką išlošia ekonomika, tiesą pasakius, man nepavyko surasti interneto platybėse argumentų, kodėl tai reikėtų daryti. Laiko keitimas karo metais buvo įvestas, bet buvo kita ekonomika ir situacija, šiuo metu tai turbūt nebegalioja“, – tyrimo rezultatus BNS komentavo „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Neigiamai į klausimą, turi ar neturi būti keičiamas laikas, atsakė 78,7 proc. apklaustųjų, tuo metu už laiko kaitaliojimą buvo 7 proc. respondentų, rodo „Vilmorus“ BNS perduoti apklausos duomenys.
Pasak V.Gaidžio, tai aiškus ženklas valdžiai telkti paramą Europos mastu, kad būtų atsisakyta perėjimo iš vieno laiko į kitą, ir tokia iniciatyva atneštų nemažai populiarumo taškų.
„Lietuvai vienai turbūt būtų sunku pereiti, bet reikėtų rodyti iniciatyvą, turbūt daugumoje šalių gyventojų norėtų stabilaus laiko. Lietuvoje nėra gyventojų grupės, kuri labiau norėtų laiko keitimo – ir jauni, ir seni, ir nepriklausomai nuo išsilavinimo nori stabilaus laiko. (Vyriausybė) galėtų parodyti iniciatyvą, įtraukti kaimynines šalis, čia būtų labai populiarus žingsnis“, – kalbėjo sociologas.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą dėl laiko keitimo „Vimorus“ atliko balandžio 1–9 dienomis savo iniciatyva, apklausti 1001 pilnametis šalies gyventojas.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
2015 metų lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant ES direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi, tačiau Vyriausybė tuomet nusprendė nesikreipti į Europos Komisiją.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Autorė: Milena Andrukaitytė