„Šiandien pakartotinai renkamės prie JAV ambasados, gindami savo teises ir teisėtus interesus, norėdami išsaugoti tautinių mažumų mokyklas, mokymąsi gimtąja kalba ir siekiame, kad mūsų tėvų žemė būtų grąžinta teisėtiems savininkams“, - protesto akciją pradėjo Vilniaus m. tarybos narė Edita Tamošiūnaitė.

Lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė, Vilniaus m. tarybos narė Renata Cytacka paaiškino, kodėl piketas vėl surengtas prie JAV diplomatinės atstovybės Vilniuje. Nurodė, kad po pirmojo čia kovo mėnesį surengto piketo situacija kiek pagerėjo. „Jau kalbamės su Lietuvos valdžia, tikimės, kad už vandenyno gyvenantys mūsų draugai padės pasiekti, kad pokalbiai atneštų rezultatų“, - pabrėžė.

Visų piketo dalyvių vardu prie ambasados Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos kolektyvo „Jutrzenka“ narės padėjo gėlių ir žvakes, tokiu būdu buvo pagertos sekmadienį Orlando mieste įvykusių žudynių aukos. Jų atminimą piketuotojai pagerbė tylos minute.

E. Tamošiūnaitės perskaityta peticija buvo įteikta JAV ambasadorei Lietuvoje Deborah A. McCarthy.

Pasisakydamas, Vilniaus V. Sirokomlės vidurinės mokyklos atstovas pabrėžė, kad Lietuvos lenkai, būdami pilnateisiai Lietuvos piliečiai, turi teisę reikšti savo norus ir pageidavimus. Lietuvos lenkų bendruomenė, nurodė jaunuolis, nori, kad mokyklai pagaliau būtų leista akredituoti viduriniojo ugdymo programą. „Ar, žiūrint į JAV piliečių akis, Lietuva išdrįs garsiai pareikšti, kad gerbia tautines mažumas ir neketina jų lietuvinti. Viliamės, kad taip”, - viltį išreiškė jaunasis vilnietis.

R. Cytacka akcentavo, kad, nors švietimas yra svarbiausia sritis, Lietuvos lenkai jaučiasi skriaudžiami ir kitose srityse: dėl pavardžių rašybos, gatvių pavadinimo, žemės grąžinimo.

26 metus protėvių žemę bandanti grąžinti  vilnietė, pasisakydama, pabrėžė, kad per sovietmečiu vykdytą nacionalizaciją žemė iš gyventojų buvo atimta per vieną dieną, o nepriklausomoje Lietuvoje piliečiai negali atgauti tėvų žemės jau 25 metus. „Valdininkai delsia, o tuo laiku šalia mūsų namų, mūsų langų esanti žemė atiduodama atvykėliams iš kitų vietovių. Tai yra dar viena nacionalizacija. Kuo prasikaltome prieš Lietuvos valdžią, kad žemės grąžinimas vyksta taikant dvigubus sktandartus?“, - retorinius klausimus žėrė viltį atgauti protėvių žemę tebeturinti lenkė. „Laikas sustabdyti savivalę ir grąžinti žemę teisėtiems savininkams“, - sakė piketuotoja, pabrėždama, kad Vilniuje vos 40 proc. teisėtų savininkų atgavo žemę.

Lenkas, vilnietis Česlav Tomaševič nuogąstavo, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį bando atgauti Antakalnyje turėtus 3 hetarus protėvių žemės. „Su mumis niekas nekalbėjo, tiesiog atėmė, lyg žemė būtų jų“, - nuoskaudas liejo vilnietis. Pasakojo, kad pagalbos kreipėsi ir į prezidentę, tačiau tik sulaukė pasiūlymo kreiptis į teismą. „Kas čia per atsakymas? Tokį patarimą man galėjo duoti ir valytoja“, - ironizavo Č. Tomaševič.

Mokytoja iš niekaip akreditacijos negaunančios Vilniaus J. Lelevelio vidurinės mokyklos nurodė, kad vos 67 mokinius turinti lietuvių mokykla Seinuose sėkmingai veikia, o beveik 600 mokinius turinčios J. Lelevelio mokyklos likimas tebėra neaiškus. „Taip negali būi demokratinėje valstybėje”, - komentavo E. Tamošiūnaitė.

Vilniaus S. Konarskio vidurinės mokyklos gynimo komiteto pirmininkas Dariuš Žibort pabrėžė, kad tautinių mažumų mokyklos yra konkurencingos ir apie tai puikiai žino Lietuvos politikai, sukritikavo lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą lietuvių ir nelietuvių abiturientams, o šiuo metu sostinėje vykdomą švietimo reformą pavadino chaotiška. „Manau, kad pats laikas, kad Lietuvos politikai suprastų, kad ne tautinės mažumos turi kovoti už savo teises, o Lietuvos valstybė turi joms šias teises užtikrinti“, - pabrėžė.

Kalbėjusios Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos mokinės išreiškė savo susirūpinimą dėl mokyklos likimo ir prašė sprendimų priėmėjų, kad mokyklai būtų leista tapti gimnazija. „Kodėl turiu eiti į kitą mokyklą? Kodėl neturiu teisės pasirinkti?“, - klausė viena mokinių. „Šiandien noriu garsiai pasakyti, kad Lietuvoje gyvenantis lenkų ir rusų jaunimas, be valstybinės kalbos, nori mokytis savo protėvių kalbos, pažinti savo tautos kultūrą ir tradicijas, o tai įmanoma tik tautinių mažumų mokyklose“, - argumentus už visų lenkų ir rusų mokyklų sostinėje išsaugojimą dėstė jauna lenkė.

„Jokiu būdu negaliu susitaikyti su tuo, kad tiek aš, tiek mano klasiokai esame priversti palikti iš visos širdies mylimą mūsų mokyklą, mūsų nuostabius mokytojus ir draugus tik dėl to, kad ministerija nori atitikti Europos standartus“, - kalbėjo Lazdynų mokyklos būsimoje dešimtokė.

E. Tamošiūnaitė pabrėžė, kad po kovo mėnesį vykusio protesto prie JAV diplomatinės atstovybės Vilniuje reikalai pajudėjo iš mirties taško. „Valdžia, ministerija bent jau pradėjo derybas dėl Vilniaus V. Sirokomlės vidurinės mokyklos akreditavimo. Kalbamasi ir su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu. Prašome, kad nuo kalbų būtų pereita prie veiksmų. Rezultatų laukia beveik 1000 Vilniaus V. Sirokomlės vidurinės mokyklos mokinių, beveik 2000 tėvų, mokytojai”, - akcentavo E. Tamošiūnaitė.

Kalbėjusi V. Sirokomlės vidurinės mokyklos gynimo komiteto atstovė nurodė, kad ši švietimo įstaiga yra didžiausia lenkų mokykla Vilniuje, joje niekados netrūko mokinių, todėl ji turi tapti gimnazija.

Vilniaus J. Lelevelio mokyklos absolventė Kristina Adamovič pakvietė visus atvykti birželio 26 dieną 15 val. į jau beveik dešimtmetį kasmet prie mokyklos istorinio, senojo pastato rengiamą absolventų sutikimą. Susitikimo dalyviai pasirašys peticiją, kuri bus įteikta Lietuvos ir Lenkijos valdžios atstovams.

Apie 500 asmenų subūrusį piketą surengė lenkų mokyklų Lietuvoje streiko komitetai, komitetai mokykloms apginti, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ir teisėtų žemės Vilniaus krašte savininkų atstovai.

Piketo dalyvių pasisakymų klausėsi JAV ambasados atstovas.