„Sodra“ pradėjo mokėti padidintas senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių pensijas. Pensijos vidutiniškai didėja daugiau nei 9 proc. Tie, gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, šalpos išmokas, padidėjimą pajus vasarį, mat šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.

Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai.

Didžiausiai Baltijos šalyse geležinkelių grupei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausanti keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“ praėjusiais metais vežė rekordinį skaičių keleivių – net 5,5 mln. Tai yra 6,7 proc. geresnis rezultatas, lyginant su praėjusiais metai. Augimas buvo stebimas visuose maršrutuose, o bendrovės vežimo pajamos preliminariais duomenimis didėjo 5 proc.

Jauniems žmonėms, vienas pagrindinių siekių gyvenime yra tapti finansiškai nepriklausomais, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai taip pat vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai labiau atsakinga elgsena. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25-30-uosius gyvenimo metus.

„Sodra“ indeksuotas pensijas su papildomai 1,83 proc. padidinta bendrąja pensijų dalimi pradės mokėti jau sausį. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo pensijos, kurių dydį lemia bazinės pensijos dydis, papildomai ūgtels jau nuo sausio.

27 proc. lietuvių šiandien perka daugiau internetu nei fizinėse parduotuvėse. Skaičiai rodo, jog tai daugeliui tapo įpročiu: net 44 proc. apklaustųjų minėjo pastarąjį kartą internetu pirkę vos prieš savaitę. Šiuo atžvilgiu į Šiaurę nutolę kaimynai nei per pus neprilygsta mums. Tik 23 proc. suomių per tą patį laikotarpį nurodė pirkę prekių internetu. Jų tarpe ir dvigubai daugiau pasyvių elektroninėje prekyboje – net 9 proc. apklaustųjų teigė iki šiol nebandę tokio apsipirkimo. Internetu dažniau perkame ir už kitus Baltijos jūros kaimynus. Tokiu būdu per pastarąją savaitę prekių įsigijo 32 proc. estų ir 28 proc. latvių. Tai apytiksliai ketvirtadaliu mažiau palyginus su Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis.

Kauno oro uostas apibendrino 2019 metus ir skelbia naują rekordą – iš viso praėjusiais metais aptarnauta net 1 160 682 keleivių (15 proc. daugiau nei 2018 metais). Fiksuojama, jog tai didžiausias per visą oro uosto istoriją pasiektas rodiklis, neskaičiuojant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijos laikotarpio 2017 metais, kai visi orlaiviai buvo nukreipiami į Kauną. Šiemet antrasis pagal dydį šalies oro uostas tikisi nemažinti apimčių ir rengiasi didesnei plėtrai.

2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 praėjusių metų mėnesių parduoti 5 932 butai ir kotedžai – vidutiniškai, po 494 per mėn. arba po 16 kasdien. Per visus 2018 m. sostinėje parduotas 4 281 būstas (vid. po 357). Vilniaus naujos statybos būsto rinka augo 39%. Kaune, atitinkamai, 2019 m. parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5 per mėn.), 2018 m. – 752 (vid. po 63 per mėn.), o rinka augo – 41%.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina sumažėjo ir Lietuvos, ir Latvijos bei Estijos rinkose ir po ilgo laikotarpio pasiekė vienodą lygį visose Baltijos šalyse.

Susisiekimo ministerija pradeda kandidatų Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti atranką. Tai pirmasis kandidatų paieškos etapas, kurio metu kandidatų atranka bus vykdoma bendradarbiaujant su viešojo konkurso būdu atrinkta personalo atrankos agentūra „Amston“.