Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo kriterijai. Ir, žinoma, kaina. Nors kaina ir vieta mieste išlieka dominuojančiais kriterijai renkantis būstą, tačiau jų svarba skiriasi Vilniuje ir Kaune, rodo nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo įmonės „Citus“ atlikta apklausa. Kiti, itin svarbūs kriterijai, darantys įtaką priimant sprendimą pirkti būstą, taip pat atskleidžia vilniečių ir kauniečių pasirinkimo skirtumus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio mėn. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 24,7 proc. (183,5 mln. eurų) daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų 2020 m. sausio mėn. pajamos – 913,5 mln. eurų, faktinės – 927,5 mln. eurų, t.y., gauta 1,5 proc. (14,0 mln. eurų) daugiau nei prognozuota.

Briuselyje vėl protestuoja Baltijos šalių ūkininkai - Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų būrys prie Vadovų Tarybos renkasi palaikyti savo šalių vadovų derybose, reikalaudami teisingo tiesioginių išmokų paskirstymo pagal Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuris buvo garantuotas šalių stojimo į Bendriją sutartyje.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo lėtesnis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. Santykinai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos.

Transporto ministrai iš Bulgarijos, Kipro, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos ir Rumunijos paragino Komisiją įvertinti, kokią įtaką būsimo mobilumo paketo nuostatos turės ES žaliojo kurso ambicijoms. Ministrų susitikimas su vicepirmininku Fransu Timermansu ir Komisijos nare Adina Valean buvo surengtas po to, kai paskutiniaisiais derybų etapais praėjusiais metais Europos Komisija pripažino galimą neigiamą poveikį, pažadėjo jį įvertinti ir pateikti sprendimą prieš įsigaliojant prieštaringai vertinamiems teisės aktams.

Kasmet pasaulyje susidaro milžiniškas kiekis, apie 1,6 milijardo tonų, maisto atliekų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas per metus išmeta vidutiniškai apie 60 kilogramų maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Maisto švaistymo problema yra kiekvieno iš mūsų rūpestis, tad visi kartu turime dalytis patarimais ir patirtimi, kad atrastume geriausius sprendimus.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje elektra buvo pigiausia: palyginti su ankstesne savaite, elektra Estijoje ir Latvijoje brango 9 proc. iki 29,81 EUR/MWh, o Lietuvoje – 6 proc. iki 28,88 EUR/MWh.

2019-ieji šalies finansinių technologijų (FinTech) vystymesi buvo reikšmingi metai. Per praėjusius metus į Lietuvos FinTech ekosistemą įsiliejo daugiau nei 40 naujų dalyvių, o darbuotojų, dirbančių šiame sektoriuje, skaičius padidėjo 30 proc. Lietuva ir toliau sparčiai stiprina finansinių technologijų industriją, neužleisdama pirmaujančių pozicijų. Šiuo metu šalis yra pirmasis pagal licencijuotų bendrovių skaičių finansinių technologijų centras Europos Sąjungoje, o pasauliniame FinTech reitinge užima 4-tą vietą pagal šalies patrauklumą FinTech įmonėms ir patenka tarp stipriausių valstybių - JAV, Jungtinės Karalystės ir Singapūro.

Susisiekimo ministras lankėsi Klaipėdoje, kur domėjosi uostamiesčiui svarbiais klausimais, Klaipėdos centrinio pašto pastato įveiklinimo galimybėmis bei miesto bendruoju planu. Ministras pasidžiaugė, kad bendras darbas tarp savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ jau duoda rezultatų ir miesto bendrojo plano sprendiniai bus priimti.

Nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvos startuolių ekosistemoje nestokojama investicijų ir fondų, pasiryžusių investuoti į inovatyvius verslus, patys startuoliai vienu pagrindiniu savo iššūkiu įvardina finansų stoką pirmaisiais veiklos metais. Tai parodė „Startup Lithuania“ užsakymu atlikta Lietuvos startuolių apklausa.