Europos Komisija (EK) pastebi teigiamus šalies žingsnius dėl skurdo mažinimo, tačiau atkreipia dėmesį į kritinius aspektus.

Dėl šiltų rudens ir žiemos mėnesių nebuvo fiksuotas įprastas vartojamojo finansavimo sezoniškumas, ir gyventojai toliau gyveno šiltojo sezono skolinimosi režimu, pastebi „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertai. „Swedbank“ duomenimis, gyventojai praėjusiais metais daugiau skolinosi brangesniems pirkiniams – automobiliams ir būsto atnaujinimui. Bendra banko suteiktų vartojamojo finansavimo paskolų suma pernai perkopė 100 mln. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka neslepia, kad koronaviruso epidemija gali turėti tiesiogines bei netiesiogines pasekmes Lietuvos ekonomikai. Kita vertus, ministras teigia, kad Lietuva yra tam pasiruošusi, nes rezervai šiuo metu yra didžiausi valstybės istorijoje ir jie siekia šimtus milijonų.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje elektra pigo mažiausiai, bet kaina vis dar nepasiekė Latvijos ir Estijos lygio: Latvijos ir Estijos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina krito 20 proc. iki 23,75 EUR/MWh, Lietuvoje – 19 proc. iki 23,52 EUR/MWh.

Su sausiu baigėsi ir 47-erius metus trukusi Jungtinės Karalystės (JK) narystės Europos Sąjungoje (ES). Klausimą „kas toliau“ sau uždavė daugybės sričių atstovai, o siuntų bendrovės ir jų paslaugomis besinaudojantys žmonės ir įmonės – ne išimtis.

Dėl būsto finansavimo į bankus kreipiasi vis jaunesni gyventojai. Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, daugiausia būstui skolinasi 27-31 metų gyventojai. Pirkėjų turima nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam paskolos įnašui, per metus vidutiniškai ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų ir perkopė 19 tūkst. eurų sumą.

Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo kriterijai. Ir, žinoma, kaina. Nors kaina ir vieta mieste išlieka dominuojančiais kriterijai renkantis būstą, tačiau jų svarba skiriasi Vilniuje ir Kaune, rodo nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo įmonės „Citus“ atlikta apklausa. Kiti, itin svarbūs kriterijai, darantys įtaką priimant sprendimą pirkti būstą, taip pat atskleidžia vilniečių ir kauniečių pasirinkimo skirtumus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio mėn. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 24,7 proc. (183,5 mln. eurų) daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų 2020 m. sausio mėn. pajamos – 913,5 mln. eurų, faktinės – 927,5 mln. eurų, t.y., gauta 1,5 proc. (14,0 mln. eurų) daugiau nei prognozuota.

Briuselyje vėl protestuoja Baltijos šalių ūkininkai - Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų būrys prie Vadovų Tarybos renkasi palaikyti savo šalių vadovų derybose, reikalaudami teisingo tiesioginių išmokų paskirstymo pagal Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuris buvo garantuotas šalių stojimo į Bendriją sutartyje.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo lėtesnis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. Santykinai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos.