Vasario 27 d. vyko Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuota konferencija „Projekto „Rail Baltica“ įtaka Šiaurės Lietuvos regionui“. Joje valdžios bei verslo atstovai diskutavo apie „Rail Baltica“ naudą, įtaką regiono vystymuisi, investicijoms, praneša Susisiekimo ministerija.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad vertindami skolinimo įmonėms galimybes Lietuvoje veikiantys bankai atkreipia dėmesį į, jų manymu, prastėjančią statybos ir transporto įmonių finansinę būklę. O namų ūkių finansinė būklė vertinama kaip gera arba labai gera.

Kaip žinia, tiek faktoringas, tiek banko paskola yra išorinio finansavimo būdai, skirti verslui. Tačiau dėmesį verta atkreipti į tai, kad tarp šių priemonių yra ir skirtumų; be to, galima išskirti ir tam tikras aplinkybes, kuomet verta rinktis vieną, o kada – kitą finansavimo priemonių.

Lietuva kartu su projekto partneriais pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Infrastruktūros tinklų priemonės ES paramą „Rail Baltica“ projekto veikloms. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis siekia 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurai. ES institucijų sprendimo dėl finansavimo patvirtinimo laukiama 2020 m. birželio – liepos mėn.

Europos Komisija (EK) pastebi teigiamus šalies žingsnius dėl skurdo mažinimo, tačiau atkreipia dėmesį į kritinius aspektus.

Dėl šiltų rudens ir žiemos mėnesių nebuvo fiksuotas įprastas vartojamojo finansavimo sezoniškumas, ir gyventojai toliau gyveno šiltojo sezono skolinimosi režimu, pastebi „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertai. „Swedbank“ duomenimis, gyventojai praėjusiais metais daugiau skolinosi brangesniems pirkiniams – automobiliams ir būsto atnaujinimui. Bendra banko suteiktų vartojamojo finansavimo paskolų suma pernai perkopė 100 mln. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka neslepia, kad koronaviruso epidemija gali turėti tiesiogines bei netiesiogines pasekmes Lietuvos ekonomikai. Kita vertus, ministras teigia, kad Lietuva yra tam pasiruošusi, nes rezervai šiuo metu yra didžiausi valstybės istorijoje ir jie siekia šimtus milijonų.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje elektra pigo mažiausiai, bet kaina vis dar nepasiekė Latvijos ir Estijos lygio: Latvijos ir Estijos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina krito 20 proc. iki 23,75 EUR/MWh, Lietuvoje – 19 proc. iki 23,52 EUR/MWh.

Su sausiu baigėsi ir 47-erius metus trukusi Jungtinės Karalystės (JK) narystės Europos Sąjungoje (ES). Klausimą „kas toliau“ sau uždavė daugybės sričių atstovai, o siuntų bendrovės ir jų paslaugomis besinaudojantys žmonės ir įmonės – ne išimtis.

Dėl būsto finansavimo į bankus kreipiasi vis jaunesni gyventojai. Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, daugiausia būstui skolinasi 27-31 metų gyventojai. Pirkėjų turima nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam paskolos įnašui, per metus vidutiniškai ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų ir perkopė 19 tūkst. eurų sumą.