Šalies gyventojai jau artimiausiomis savaitėmis galės pateikti metines mokesčių deklaracijas ir susigrąžinti dalį mokesčių. „Swedbank“ atlikta palyginamoji analizė rodo, kad lietuviai pagal susigrąžintus mokesčius atsilieka nuo kitų dviejų Baltijos šalių. Be to, tik maža dalis šalies gyventojų pasinaudoja šia palankia galimybe padidinti savo santaupas ar investicijas.

Netylant kalboms apie koronavirusą, žmonės vis labiau įsibaimina – ir pirkdami internetu. Elektroninės parduotuvės „Pačiupk.lt“ vadovas Tomas Blažys pastebi tendenciją, jog lietuviai vis dažniau bijo įsigyti ar atidaryti iš Kinijos atkeliavusias prekes, tačiau drąsiai renkasi elektroninės parduotuvės sandėliuose Lietuvoje esančius daiktus, iš Kinijos atkeliavusius prieš naujojo viruso protrūkį. Dėl tokio vartotojų pokyčio bendrovė skaičiuoja laikinus išaugusius pardavimus, tačiau tolimesnių perspektyvų optimistiškai nepiešia.

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad dėl koronaviruso gali tekti anksčiau naudoti valstybės rezervą, tačiau, pasak jo, valstybė yra tam pasirengusi.

Lietuvoje didmeninė elektros energijos kaina praėjusią savaitę, palyginus su ankstesne, šoktelėjo 41 proc. iki 33,10 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse – Estijoje augo 40 proc. iki 33,33 euro už MWh, Latvijoje – 39 proc. iki 33,12 euro už MWh.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad verta pradėti galvoti apie scenarijus, kaip koronavirusas galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką ir kokios valstybės pagalbos gali prireikti verslo organizacijoms, sako šalies vadovo patarėjas Antanas Bubnelis.

Šalčininkų rajono vietos veiklos grupė baigia įgyvendinti dar vieną 2014-2020 metų Šalčininkų rajono kaimo vietovių plėtros strategijos etapą.

Vasario 27 d. vyko Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuota konferencija „Projekto „Rail Baltica“ įtaka Šiaurės Lietuvos regionui“. Joje valdžios bei verslo atstovai diskutavo apie „Rail Baltica“ naudą, įtaką regiono vystymuisi, investicijoms, praneša Susisiekimo ministerija.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad vertindami skolinimo įmonėms galimybes Lietuvoje veikiantys bankai atkreipia dėmesį į, jų manymu, prastėjančią statybos ir transporto įmonių finansinę būklę. O namų ūkių finansinė būklė vertinama kaip gera arba labai gera.

Kaip žinia, tiek faktoringas, tiek banko paskola yra išorinio finansavimo būdai, skirti verslui. Tačiau dėmesį verta atkreipti į tai, kad tarp šių priemonių yra ir skirtumų; be to, galima išskirti ir tam tikras aplinkybes, kuomet verta rinktis vieną, o kada – kitą finansavimo priemonių.

Lietuva kartu su projekto partneriais pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Infrastruktūros tinklų priemonės ES paramą „Rail Baltica“ projekto veikloms. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis siekia 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurai. ES institucijų sprendimo dėl finansavimo patvirtinimo laukiama 2020 m. birželio – liepos mėn.