Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, pagal praeitais metais paskelbtą kvietimą gauta apie 300 paraiškų, finansavimas skirtas 191 projektui. Tuo tarpu 2018 m. gauta apie 100 paraiškų, finansavimas skirtas 67 projektams. APVA suteikia galimybę gauti iki 80 proc. sumos siekiančią paramą.

Virš 410 tonų mažiau išmetamo CO2

Rūdiškių kultūros centras tapo vieni tų, kurie ką tik sužinojo, jog, pagal 2019 m. paskelbtą kvietimą, gavo paramą 33 kW saulės elektrinei įrengti.

„Kai tik sužinojome apie galimybę įrengti saulės elektrinę, visa kultūros centro bendruomenė vienareikšmiai nusprendėme, kad turime ja pasinaudoti. Tiesa, mums, menininkams, sunku suvokti realią saulės elektrinės naudą ir kitus techninius niuansus, todėl tam pasitelkėme specialistų pagalbą. Kai tik gavome atsakymą, kad mūsų pastatas saulės elektrinei įrengti tinkamas, ėmėmės tvarkyti dokumentus. Žinojimas, kad tokiu būdu galėsime ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie švaresnės aplinkos tausojimo mums itin reikšmingas“, – sako Rūdiškių kultūros centro direktorės pavaduotoja Joana Giedraitytė.

Skaičiuojama, kad per 20 metų laikotarpį ši elektrinė sumažins išmetamo CO2 kiekį per 410 tonų, lyginant su tuo, kiek jo būtų išmesta deginant kurą.

Sutaupyti įstaigai, o tiksliau, Trakų savivaldybei padės mažesnės elektros energijos sąskaitos. Skaičiuojama, kad savivaldybės investicijos atsipirks per 2,5-3 metus.

Kas gali tikėtis paramos?

„Mes kiekvienais metais fiksuojame dvigubai augantį šalies įstaigų, ant kurių įrengiame saulės elektrines, skaičių. Per pastaruosius metus įrengėme 14 saulės elektrinių ant viešosios paskirties pastatų, pasinaudojusių valstybės parama“, – sako lietuviškų saulės modulių gamybos ir įrengimo bendrovės „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas.

Anot jo, įstaigos tikimybė gauti paramą priklauso nuo to, kokia dalimi jėgainės įrengimui gali prisidėti ji pati ar savivaldybė. „Mažiausia suma, kuria ankstesniaisiais kvietimais turėjo prisidėti pačios įstaigos, – 20 proc. Galimybė gauti paramą išaugdavo tuomet, kai paraiškos teikėjas galėdavo skirti didesnę dalį savo lėšų, pavyzdžiui, 25 proc. sumos“, – pasakoja pašnekovas.

Kitas svarbus kriterijus – planuojamas įstaigos išmetamo CO2 kiekio sumažinimas. Kuo labiau pavyks sumažinti taršą, tuo didesnė tikimybė gauti paramą. Šiuo atveju skaičiuojama, kiek 1 euras paramos leis įstaigai sumažinti išmetamo CO2 kiekį.

Galiausiai, A. Karazino teigimu, ne mažiau svarbus kriterijus – teisingai ir laiku paruošta paraiška. „Kokybiškai ir laiku atlikta galimybių studija yra reikšminga ne tik paraiškos vertinimo, bet ir projekto vykdymo etapuose“, – komentuoja