Įdomu, ar lietuvių specialistai yra pasiruošę kovai su ugnimi degančioje saulės energijos elektrinėje?

Diskusijos kilo po nelaimės

Saulės elektrinės, sumontuotos ne tik ant gamyklų, bet ir daugiabučių bei privačių namų stogų – vis dažnesnis reiškinys Lietuvoje. Skandinavijos žiniasklaidoje ir ugniagesių bendruomenėse jau pusmetį netyla diskusijos, kaip tinkamiausiai reiktų elgtis, užsidegus pastatui, kuriame yra veikianti saulės jėgainė, rašoma pranešime spaudai. Šios diskusijos paaštrėjo po šių metų balandį Norvegijos Asko gamykloje vykusio gaisro, kurio gesinimą, anot ugniagesių, apsunkino stogą dengusios saulės baterijos. Pasirodo, net ir atjungus elektrą gaminančus prietaisus nuo elektros įtampos, veikiami saulės ar liepsnos jie vis tiek nesustoja veikę.

Pastato, ant kurio sumontuota saulės elektrinė, gaisro gesinimo problematika Lietuvoje dar nebuvo iškilusi, tačiau, šalyse, kurios turi didesnę patirtį saulės energetikoje, šia tema plačiai diskutuojama. Ypač po šį pavasarį Norvegijoje kilusio gaisro.

Patyrė milijoninius nuostolius

Norvegijos kompanija „Asko“, užsiimanti didmenine prekyba maisto produktais, balandį patyrė milžinišką nuostolį. Vestbyje užsidegus prekių sandėliui su inventoriumi „Asko“ patirta žala - maždaug 100 milionų kronų, be to, sugadinta prekių už dar tokią pačią sumą. Šaldymo saugyklų, kur ugnis padarė didžiausią žalą, rekonstrukcija kainuos maždaug 100 milionų kronų, rašoma „Dagens Næringsliv“.

Gaisras prasidėjo užsidegus sunkvežimiui ir išplito šaldymo sandėlyje. Buvo evakuota maždaug 150 žmonių. Vietos gaisrininkai pranešė, jog kontroliuoja padėtį, tačiau suvaldyti ir užgesinti iki stogo užsiliepsnojusį pastatą jiems pavyko tik po dviejų parų. Situaciją apsunkino rizika dėl amoniako, esančio šaldymo sandėlyje bei stogą dengusių saulės baterijų.

Asko sandėlio stogą dengė 2588 saulės baterijos, išdėstytos 13.000 kv.m. plote, rašoma portale www.tu.no, todėl gaisrininkai pabijojo siųsti žmones ant degančio stogo, kad jų nenutrenktų elektra. Gaisrą pavyko užgesinti tik pasitelkus ugniagesių komandas iš gretimų miestų bei panaudojus miškų gesinimui naudojamus sraigtasparnius.

Didelis gaisras gegužės viduryje kilo Norvegijos ir Lietuvos įmonėje „Norvelita“. Ugnis įsisuko į 10 tūkst. kvadratinių metrų lašišų perdirbimo cecho patalpas, esančias Raseiniuose. Įmonės įkūrėjas ir vienas iš savininkų Jordanas Kenstavičius DELFI yra sakęs, kad gaisro priežastis kol kas nežinoma. Tiesa, viena didžiausių žuvų perdirbimo įmonių Lietuvoje nebuvo įsirengusi saulės jėgainės, tačiau kas būtų, jeigu būtų ir ar mūsų ugniagesiai yra pasiruošę susiremti ne tik su ugnimi, bet ir su nenumatytais sunkumais degant saulės baterijoms, generuojančioms elektrą?

Lietuviai dar neturi praktinės patirties

Pasidomėję, kaip reaguotų mūsų ugniagesiai, jei kiltų gaisras pastate, kurio stogas padengtas saulės elementais, išgirdome, jog lietuviams dar neteko gesinti degančios saulės jėgainės, tačiau žinių, kaip reiktų veikti iškilus tokiai specifinei grėsmei, jie turi. Specialistai yra supažindinti su saulės energijos gamybos būdais, skirtingų sistemų ypatumais bei veikimo principais.

„Žinoma, mes gesintumėme gaisrą bet kuriuo atveju, ar pastatas būtų su saulės jėgaine, ar be jos, - užtikrino Priešgasrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Operatyvaus valdymo valdybos pajėgų valdymo organizavimo skyriaus viršininkas Gediminas Šukšta. - Atvykę į incidento vietą ugniagesiai gelbėtojai žino, kad foto galvaninės sistemos ir visi jos elementai yra nuolat veikiamos elektros srovės, nors ir pasinaudojus atjungimo jungikliais, sistema vis tiek gamina elektros energiją. Norint sumažinti tokią galimybę, reikia kiek įmanoma geriau uždengti saulės surinkimo modulius, kad į juos nepatektų saulės spinduliai. Nakties metu, nors ir veikiami dirbtinų apšvietimo šaltinių, saulės surinkimo moduliai negamina elektros, nes tai nėra pakankamas šviesos šaltinis. Todėl naktį saulės energijos sistemos nėra pavojingos, išskyrus jų naudojamas baterijas, kuriose ir nakties metu gali būti nemaža elektros įtampa“. G.Šukšta pabrėžė, kad saulės surinkimo moduliai ir jų elementai gali apsunkinti gaisro gesinimą, nes užblokuoja esamus patekimus ant stogo. „Be to, jų gaminama įtampa gali būti ypatingai pavojinga ugniagesiams gelbėtojams: poveikis gali pasireikšti nuo mažo dilgčiojimo jausmo iki nevalingo raumenų susitraukimo, nudegimo ar net mirties, - teigė pašnekovas. - Ant stogų sumontuotos foto galvaninės sistemos sukelia papildomą svorį stogo laikančiosioms konstrukcijoms. Kadangi ne visi stogai yra suprojektuoti gaisro metu atlaikyti minėtas sistemas, tikėtina, kad tai gali sukelti greitesnį stogo griuvimą“.

Skaudžių padarinių galima išvengti?
Vilniuje esančios įmonės „Via solis“, gaminančios saulės modulius, vadovas Rimvydas Karoblis, paprašytas pakomentuoti galimą didesnę grėsmę gaisro atveju, jei užsidegtų pastatas su saulės jėgaine, atsakė: „Problematiką kelia du aspektai: pirmasis - nekokybiški, senos kartos saulės moduliai, kurie, įvykus gedimui prietaise, santykinai lengvai užsidega. Jei gaisras kyla saulės elektrinėje, dažniausia to priežastis yra nekokybiška puslaidininkių izoliacija, sąlygota arba nekokybiškų medžiagų, arba netinkamo gamybos proceso, arba neigiamos aplinkos poveikio. Saulės moduliai yra elektros prietaisai, kurie lengvai sukuria 1000 V ir didesnę įtampą, todėl saulės modulio medžiagos turi užtikrinti tinkamas izoliacines savybes, tačiau senesnės kartos modulių galinę dalį dengia polimerinė medžiaga, kuri ne visada apsaugo modulį nuo ultravioletinių spindulių bei drėgmės, tai lemia modulio gedimus, kartais pasibaigiančius prietaiso degimu atvira ugnimi. Jei kiltų gaisras pastate, polimerinė medžiaga taptų papildoma “pakura” ugniai, - aiškino R.Karoblis. - Kitas specifinis dalykas – pastato, ant kurio yra saulės energijos elektrinė, gesinimas. Pirmas žingsnis, atvykus gaisrininkams į bet kurio gaisro vietą, yra atjungti elektros srovę pastate, tačiau pastate esant saulės energijos elektrinei, net ir atjungus elektros įtampą, saulės elektrinė vis dar gamins elektrą iš šviesos, nesvarbu, ar šviesos šaltinis bus saulė, ar ugnis. 5-6 modulių, sujungtų į grandinę, užtenka, kad elektrinės vidiniame tinkle elektros įtampa siektų 220 V, o didesnių elektrinių atveju, kai naudojami šimtai modulių, įtampa siekia ir 1000 V”.

Anot R.Karoblio, gaisro Norvegijos Asko sandėlyje atveju gaisrininkai nesiryžo pilti vandens ant pastato, kurio stogas generavo aukštą įtampą ir pasirinko gaisro konrolės kelią, stengdamiesi stabdyti gaisro plitimą, o ne gesindami degančius saulės modulius.

Kokie yra galimi sprendimai, norint išvengti skaudžių nelaimės padarinių? „Visų pirma reikia pasirinkti aukštos kokybės elektrinės komponentus, juk elektrinė bus eksploatuojama lauko sąlygomis 20-30 metų. Naujos kartos moduliuose, puslaidininko izoliacijai naudojamos ne polimerinės medžiagos, o stiklas, kuris smarkiai pagerina modulio, kaip elektros prietaiso, izoliaciją, be to, tai nepalyginamai pagerina priešgaisrines savybes. Kiekvieno iš mūsų gyvenimiška patirtis paliudys, kad stiklas ir plastikas yra skirtingo degumo klasės medžiagos. Be to, stiklas yra geresnis karščio laidininkas, dėl jo moduliai veikia efektyviau, - tvirtino įmonės „Via solis“ vadovas R.Karoblis. - Antra - saulės energijos industrija jau turi sprendimus, kurie panaikina mirtiną įtampos pavojų gaisrininkams. Elektrinėse įdiegiami inovatyvūs sprendimai: atjungus pastate elektros srovę ar tik elektrinę, kiekvienas modulis yra atjungiamas atskirai, apsaugant tiek gaisrininkus nelaimės atveju, tiek asmenis, atliekančius elektrinės priežiūrą. Be abejo, tokie sprendimai kainuoja papildomai, bet čia kaip su draudimu - vieni draudžiasi, kiti ne“.