Skrydžius į svarbiausius Europos miestus užsitikrinęs Vilniaus tarptautinis oro uostas planuoja maždaug per penkerius metus tapti pagrindiniu Baltijos regione. Tik kol kas dar nežino ar šį tikslą pasieks plėtodamas atvirą oro rinką, ar ras bendrovę, kuri taps nacionaliniu vežėju. Iki galo dar nėra apsisprendę ir ketinimų tapti tokia bendrove anksčiau pareiškę kaimynai latviai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 23,2 procento. Tai lėmė 48 procentais padidėjusios augalininkystės produktų, 11,5 procento – gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos.
Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos – 3 kartus, javų mišiniai – 2,7 karto, rugiai – 2,5 karto, kvietrugiai – 2,2 karto, kviečiai – 95,2 procento, miežiai – 87,7, rapsų sėklos – 38, bulvės – 25,9, vaisiai – 9,9 procento. Daržovės atpigo 11,7 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo paukščių (20 proc.), galvijų (17,6 proc.), natūralaus pieno (13,5 proc.), kiaulių (7,8 proc.), avių ir ožkų (3,1 proc.) supirkimo kainos. Kiaušiniai atpigo 11,1 procento.

Prekybininkai teigia nepajutę, kad sumažėjo austriškų prekių populiarumas, vis dėlto žmonės apsipirkdami vis dažniau kreipia dėmesį į kilmės šalį ir bent tokiu būdu išreiškia savo pilietinę poziciją.
Kad buvusio KGB smogiko Michailo Golovatovo, vadovavusio Sausio 13-osios įvykiams, paleidimas Austrijoje rūpi ne tik aukštiems šalies politikams, parodė portale kaunodiena.lt atlikta skaitytojų apklausa.

Per savaitę šalyje sumažėjo 1,2 tūkst. registruotų bedarbių/w-spodnicy.pl nuotr.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre liepos 21 d. buvo 229 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,07 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę šalyje sumažėjo 1,2 tūkst. registruotų bedarbių, praneša Lietuvos darbo birža.
Lietuvos darbo biržos direktoriaus Mindaugo Petro Balašaičio tvirtinimu, dabartinė situacija darbo rinkoje pasižymi vidurvasariui būdingomis tendencijomis: šoktelėjusiu besiregistruojančio jaunimo ir absolventų teritorinėse darbo biržose skaičiumi, taip pat sezoninių, terminuotų darbų, ypač statyboje ir paslaugose, pagausėjimu – teritorinėse darbo biržose ilgai neužsibūna mūrininko, tinkuotojo ir kitas plataus profilio statybininko ar barmeno, padavėjo kvalifikacijas turintys bedarbiai. „Praėjusią savaitę didžiausias bedarbių mažėjimas buvo stebimas Vilniaus, Kauno ir Šiaulių teritorinėse darbo biržose. Geroji savaitės naujiena – besiregistruojančio jaunimo skaičius nuslūgo trečdaliu“, – sakė LDB vadovas.

Vidaus vandens kelių direkcija norėtų, pardavus nereikalingą turtą, papildyti valstybės biudžetą keliomis dešimtimis milijonų.
Tačiau turtą realizuoti turintis Turto fondas kratosi jam priklausančių darbų, esą kai kurie pardavimui skirti daiktai per smulkūs, praneša LTV „Panorama“.
Sunkmečiu Vyriausybė pavedė ministerijoms, kad tiesioginėms reikmėms nereikalingas turtas būtų parduotas, o gauti pinigai patektų į valstybės biudžetą. Vidaus vandenų kelių direkcija surado tokio turto už beveik 20 mln. litų ir ne pačio nereikalingiausio, tačiau esą ir tokio, kurį dar galima būtų naudoti. Tačiau turtą turintis parduoti Turto fondas kratosi kai kurių daiktų.

Iš Lietuvos per du dešimtmečius jau emigravo 230 tūkst. žmonių/bernardinai.lt nuotr.

Statistikos duomenimis, daugėja iš užsienio sugrįžtančių tautiečių. Valdžia tai laiko valstybės ekonomikos atsigavimo ženklu. Tačiau ekspertai ilgalaikės grįžimo tendencijos nemato, kol nebus ilgalaikės imigracijos strategijos, praneša LTV „Panorama“.

Liepos 22 d. vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje 26 balsais 106,4 tūkst. Lt buvo padidintas Savivaldybės 2011 m. biudžetas. Šią sumą Savivaldybė gavo už investicinius projektus: iš LR aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros už projektą ,,Buvusio pesticidų sandėlio Mostiškių k., kuris priklauso aukščiausiai pavojingumo klasei, užterštų teritorijų sutvarkymas“ ir iš Europos socialinio fondo agentūros už projektą ,,Kokybės vadybos sistemos diegimo ir apmokymo paslaugos“.

infopol.lt nuotr.

Elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos darbai nestringa, tačiau kaimynų energetikai susiduria su gamtinėmis ir socialinėmis kliūtimis.

Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, jeigu darbai nestrigs, energetiniams projektams nuo 2014 metų galima tikėtis didesnio finansavo.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį statanti bendrovė „Litpolink“ skelbia, kad rugsėjį bus patvirtintas elektros tilto specialusis planas ir kad darbai stipriai juda į priekį.

Lietuvos ekspertai pritaria – Europos Sąjunga ne tiek gelbėja nuo skolų Graikiją, kiek ieško būdų krizei visoje eurozonoje suvaldyti. Tačiau baimintis naujos gilios finansų krizės esą dar per anksti. O jei tokia būtų, ji pirmiausia numuštų naftos kainas. Tai Lietuvai – tik į naudą, praneša LTV „Panorama“. Ekspertai neslepia – nuo to, kaip seksis iš skolų išsikapstyti Graikijai, priklausys tolesnis visos eurozonos likimas.
Nes su panašiomis – nemokumo – bėdomis šalia Graikijos jau rikiuojasi ir kitos Pietų Europos šalys: Italija, Ispanija ar net Prancūzija.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius 2011 m. liepos 20 d. susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Žemutinės Saksonijos žemės Maisto, žemės ūkio, vartotojų apsaugos ir žemės plėtros ministro Gert Lindemann vadovaujama delegacija ir aptarė abiems šalims aktualiausius klausimus. Vienas jų – tiesioginės išmokos po 2013 metų. Žemės ūkio ministras K.Starkevičius dar kartą išsakė vienareikšmišką Lietuvos poziciją – tiesioginės išmokos ES šalyse turi būti suvienodintos.