Vidaus vandens kelių direkcija norėtų, pardavus nereikalingą turtą, papildyti valstybės biudžetą keliomis dešimtimis milijonų.
Tačiau turtą realizuoti turintis Turto fondas kratosi jam priklausančių darbų, esą kai kurie pardavimui skirti daiktai per smulkūs, praneša LTV „Panorama“.
Sunkmečiu Vyriausybė pavedė ministerijoms, kad tiesioginėms reikmėms nereikalingas turtas būtų parduotas, o gauti pinigai patektų į valstybės biudžetą. Vidaus vandenų kelių direkcija surado tokio turto už beveik 20 mln. litų ir ne pačio nereikalingiausio, tačiau esą ir tokio, kurį dar galima būtų naudoti. Tačiau turtą turintis parduoti Turto fondas kratosi kai kurių daiktų.

Iš Lietuvos per du dešimtmečius jau emigravo 230 tūkst. žmonių/bernardinai.lt nuotr.

Statistikos duomenimis, daugėja iš užsienio sugrįžtančių tautiečių. Valdžia tai laiko valstybės ekonomikos atsigavimo ženklu. Tačiau ekspertai ilgalaikės grįžimo tendencijos nemato, kol nebus ilgalaikės imigracijos strategijos, praneša LTV „Panorama“.

Liepos 22 d. vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje 26 balsais 106,4 tūkst. Lt buvo padidintas Savivaldybės 2011 m. biudžetas. Šią sumą Savivaldybė gavo už investicinius projektus: iš LR aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros už projektą ,,Buvusio pesticidų sandėlio Mostiškių k., kuris priklauso aukščiausiai pavojingumo klasei, užterštų teritorijų sutvarkymas“ ir iš Europos socialinio fondo agentūros už projektą ,,Kokybės vadybos sistemos diegimo ir apmokymo paslaugos“.

infopol.lt nuotr.

Elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos darbai nestringa, tačiau kaimynų energetikai susiduria su gamtinėmis ir socialinėmis kliūtimis.

Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, jeigu darbai nestrigs, energetiniams projektams nuo 2014 metų galima tikėtis didesnio finansavo.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį statanti bendrovė „Litpolink“ skelbia, kad rugsėjį bus patvirtintas elektros tilto specialusis planas ir kad darbai stipriai juda į priekį.

Lietuvos ekspertai pritaria – Europos Sąjunga ne tiek gelbėja nuo skolų Graikiją, kiek ieško būdų krizei visoje eurozonoje suvaldyti. Tačiau baimintis naujos gilios finansų krizės esą dar per anksti. O jei tokia būtų, ji pirmiausia numuštų naftos kainas. Tai Lietuvai – tik į naudą, praneša LTV „Panorama“. Ekspertai neslepia – nuo to, kaip seksis iš skolų išsikapstyti Graikijai, priklausys tolesnis visos eurozonos likimas.
Nes su panašiomis – nemokumo – bėdomis šalia Graikijos jau rikiuojasi ir kitos Pietų Europos šalys: Italija, Ispanija ar net Prancūzija.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius 2011 m. liepos 20 d. susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Žemutinės Saksonijos žemės Maisto, žemės ūkio, vartotojų apsaugos ir žemės plėtros ministro Gert Lindemann vadovaujama delegacija ir aptarė abiems šalims aktualiausius klausimus. Vienas jų – tiesioginės išmokos po 2013 metų. Žemės ūkio ministras K.Starkevičius dar kartą išsakė vienareikšmišką Lietuvos poziciją – tiesioginės išmokos ES šalyse turi būti suvienodintos.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Klaipėdos uoste susitiko su AB „Klaipėdos nafta", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais, miesto savivaldybės vadovais, susisiekimo ir energetikos ministrais, aplinkosaugos specialistais ir aptarė valstybei svarbius Klaipėdoje vykdomus strateginius projektus.
„Turime ambicingą tikslą - sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Jam pasiekti reikia sutelktų šalies gyventojų ir valdžios institucijų pastangų. Uoste vykdomi strateginiai energetikos projektai suteiks ekonominių ir socialinių pranašumų ir Klaipėdos krašto gyventojams, ir visai šaliai", - pabrėžė Prezidentė.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien lankysis Klaipėdos uoste. Šalies vadovė apžiūrės uostą, galimą suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos vietą, lankysis AB „Klaipėdos nafta", AB „Vakarų laivų gamykla".
Su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, uosto įmonių, miesto savivaldybės vadovais, susisiekimo ir energetikos ministrais, aplinkosaugos specialistais Prezidentė aptars Klaipėdos uosto plėtros galimybes bei energetinių projektų įgyvendinimą.

Babruko ežero valymo darbai įsibėgėjo. Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Jau savaitę aplink Babruko ežerą gyvenantys trakiečiai girdi be paliovos ūžiančią žemsiurbę. Tačiau nei triukšmu, nei griaudėjančia statybų technika, išraustomis tranšėjomis jie nesiskundžia. Visu tempu valomas uždumblėjęs ežeras, kuriame trakiečiai prieš keletą metų net drausdavo vaikams maudytis. Ežeras buvo tapęs milžiniška paplavų duobe, nes į jį suplūsdavo visos miesto nuotekos. Nors jau ne nemažai metų jis nebeteršiamas, tačiau pasekmės skaudžiai akivaizdžios. Šis puikus vandens telkinys tamsus, pilnas dumblo, netinkamas poilsiauti. Išvalytas ežeras atgims iš naujo.

Pasak Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, būstų renovacija šalyje vyksta pagal planą, šiais metais tikimasi apie 200 naujų dalyvių, o per šį pusmetį norą renovuoti būstus pareiškė 113 naujų daugiabučių bendrijų. „Mes šiek tiek pakoregavome klimato kaitos programos bendrąją sąmatą, kuri buvo patvirtinta 2011 metais. Joje atsirado 100 mln. Lt papildomai 15 proc. paramai daugiabučiams renovuoti“, – teigė G. Kazlauskas.