2010 m. pasaulyje buvo 436 branduoliniai reaktoriai. Apie trečdalis jų senosios konstrukcijos. Visi šie reaktoriai gamino apie 16 proc. pasaulinės energijos. Dauguma jų yra vakarų ir centro Europoje, Š. Amerikoje ir Japonijoje.

Ar šiandien pasaulis, tame tarpe ir Lietuva, gali pilnai panaudoti Saulės, vėjo, tekančio bei krintančio vandens, potvynių – atoslūgių, geoterminę ir kitas neišsenkančias gamtinės energijos rūšis? Pavyzdžiui, per vieną valandą Žemė iš Saulės gauna daugiau energijos  nei visos pasaulio šiluminės elektrinės pagamina jos per metus. Be to visos čia paminėtos energijos rūšys yra pigios, švarios ir saugios. Antrieji, atsinaujinantys energijos šaltiniai, mediena ir biokuras. Supraskime, kad iškastiniai nešvariausi ir brangiausi energijos šaltiniai – akmens anglis, nafta, dujos bei durpės kada nors pasibaigs, kai kurie, gal būt, po kokių 50 metų.

Tačiau mūsų vadovai kažkodėl nesuinteresuoti maksimaliai išnaudoti gamtinius energetinius išteklius Per 20 nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvežta milijonai  kubinių metrų medienos, daugiausia į miškingas Fenoskandijos šalis, kurios savo mediena tausoja ateinančioms kartoms, o lietuviškos durpės „parceliuojamos“ užsieniečiams. Kodėl pas mus neskatinama masiška vėjo bei  mažų hidro jėgainių statyba? Matyt, todėl, kad jos gali konkuruoti su stambiais  šilumos ir elektros energijos tiekėjais, kad, gink Dieve, neatpigtų vandens, šilumos ir elektros kainos.

„Carinėjė“ ir tarpukarių nepriklausomoje Lietuvoje buvo keli šimtai vėjo malūnų bei mažų vėjo ir hidro jėgainių, kurie daugelį dešimtmečių save pateisino

Visatoje yra apie 75 proc. vandenilio ir apie 25 proc. helio  t. y. lengviausių elementų, kurie virsdami sunkesniais išskiria didelę energiją, todėl pasaulyje energija yra neišsenkanti t.y. Visata dar labai „jauna“ – apie 13–15 mlrd. metų. Tik reikia žmonijai išmokti pasinaudoti mums „brukamomis“ gamtinėmis gėrybėmis.

Todėl Lietuvos valdžia turėtų visapusiškai  padėti tiems mokslininkams ir inžinieriams, kurie dirba ta kryptimi, kad įsisavinti neišsenkančias gamtinės energijos rūšis t. y. saulę, vėją, vandenį, termo bei hidroenergiją „priversti“ tarnauti žmogui.

Specialiai www.lietuvosvalstybe.com

Antanas ANCIUS