Pastaruoju metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai planuojant keisti pirmos pakopos pensijos dydžio apskaičiavimo metodą stažo pagrindu, šalies gyventojams kyla ne mažiau klausimų apie galiojančią tvarką. Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Investicijos į nekilnojamojo turto (NT) sektorių jau seniai yra tapusios įprastu būdu „įdarbinti“ turimus pinigus. Tačiau stebint dabartinę Lietuvos NT sektoriaus situaciją, atrasti pelningus variantus investicijoms, ypač tam tikruose segmentuose, tampa vis sunkiau. Profesinės žinios ir įgūdžiai gali padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų, tikinama pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ženkliai šoktelėjo aukštyn – elektra kainavo 128,59 Eur/MWh, o tai yra 92 proc. brangiau nei ankstesnę savaitę. Latvijoje kaina kilo kiek mažiau – 87 proc. iki 125,31 Eur/MWh, Estijoje elektra brango 48 proc. ir siekė 96,98 Eur/MWh.

Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) šių metų birželio mėn. pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (toliau – Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo banko bankomatų.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst. mažesnis.

Per pastaruosius penkerius metus Vilniaus mieste augo ne tik pastatytų ir parduotų butų skaičius, tačiau ir jų kainos. Butai sostinėje tapo patrauklia investicija, vis daugiau žmonių ieškojo ir įsigijo antrąjį ar trečiąjį būstą, o reaguodami į paklausą nekilnojamojo turto (NT) vystytojai rinkai pateikdavo vis naujų projektų. Įregistruotų butų sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad per paskutinius 5 metus butų kainos Vilniuje vidutiniškai padidėjo beveik pusantro karto.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone esančiuose Pagiriuose į gamyklos statybą numato investuoti 150 mln. eurų ir sukurti 440 naujų darbo vietų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei bendrovei pasirašius stambaus projekto investicijų sutartį, šiai investicijai suteiktas stambaus investicinio projekto statusas.

Koronaviruso pandemijos sukelta logistikos krizė taip pat turi įtakos prekių pristatymui Lietuvoje, todėl Kalėdų periodui vertėtų pasiruošti iš anksto, pataria Kristo Vrageris, logistikos bendrovės AS „Schenker“ valdybos narys.

Pasak Baltijos šalių gyventojų, didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą yra nepakankamos pajamos arba per mažos santaupos, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa. Beveik pusė Lietuvoje (44 proc.) ir Estijoje (42 proc.) apklaustų gyventojų neturi pakankamai lėšų pradiniam paskolos įnašui, o 41 proc. Latvijoje apklaustų respondentų teigia neuždirbantys pakankamai pajamų.

Rugsėjo mėnesis kasmetinis priminimas tėvams, kad jų vaikas (-ai) vienu žingsniu arčiau pilnametystės ir savarankiško gyvenimo. Įprastai tėvai šiam momentui ruošiasi kaupdami „studijų fondą“, tačiau vis dar maža dalis ne tik atsideda, bet ir investuoja santaupas. Analitikų teigimu, reguliariai investuodami atsidėtus pinigus kiekvieną mėnesį, tėvai gali sukaupti dvigubai didesnį fondą savo vaikams.