Dėl dujų kainų krizės augant sąskaitoms už šildymą AB Vilniaus šilumos tinklai ((VŠT) sulaukia susirūpinusių gyventojų klausimų dėl priskaityto didesnio šilumos kiekio pastato bendroms reikmėms. Klientai skundžiasi ir dėl nešylančių arba pernelyg šylančių radiatorių. Kaip spręsti šias problemas? Kaip šilumos energiją vartoti efektyviai ir ką daryti, kad namuose būtų šilta? Atsakymai slypi šilumos punktuose ir neretai klaidinguose gyventojų įsitikinimuose, praneša VŠT.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovaujama Vilniaus rajono savivaldybė dar labiau plečia savo paramos gyventojams paketą. Taip savivaldybė reaguoja į smarkiai išaugusias kainas, įskaitant sąskaitas už šildymą ir, atitinkamai, padidėjusią gyventojų finansinę naštą.

Dėl drastiškai pakilusių žaliavų kainų padidėjo ir sąskaitos už šildymą bei vandenį. Reaguodama į smarkų kainų šuolį, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija įregistravo sprendimo projektą, kuris numato jau nuo š.m. sausio net 50 proc. dotaciją už šildymą gyventojams. Sausio-kovo mėn. laikotarpiui šiam tikslui Vilniaus rajono savivaldybės išleis net 2 mln. eurų.

Nuo 2022 m. padvigubėjo valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, todėl kompensaciją gali gauti daugiau žmonių, gaunančių mažesnes pajamas. Be to, dėl ekstremaliosios situacijos laikinai nevertinamas turimas turtas. Vilniaus rajono savivaldybė ragina gyventojus kreiptis bei sumažinti komunalinių sąskaitų naštą.

Pastaruoju metu gyventojai dažnai klausia, kodėl Lietuvoje brangsta šildymas, nuo ko priklauso šilumos kaina, ką daryti, kad sąskaitos už šildymą būtų mažesnės? Vilniaus rajono savivaldybė ir komunalinės įmonės atsako į dažniausius gyventojų klausimus.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst, reaguodama į kylančias kainas ir, atitinkamai, gyventojų išlaidas, primena apie Vilniaus rajono savivaldybės taikomas priemones ir finansinę paramą gyventojams. 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 80 proc. didesnės nei 2020-ųjų gruodį, rašoma pranešime spaudai. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas.

Pakilusios elektros energijos kainos ne vieną Lietuvos gyventoją paskatino permąstyti asmeninius elektros vartojimo įpročius. Žiemos mėnesiais labiausiai ištuštinamos gyventojų piniginės, nes būtent šiuo laiku intensyviausiai naudojami elektriniai šildytuvai, daugiau laiko praleidžiama prie televizorių bei kompiuterių, dažniau įjungiama šviesa, nes dienomis šviesusis laikas yra trumpesnis. Draudikai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jei elektros sąskaita tapo nepagrįstai didelė ir kaip taupyti elektros energiją.

Pastaruoju metu lietuviai dažniau skolinasi dar tik statomam būstui įsigyti, rodo „Luminor“ banko duomenys. Šią tendenciją lėmė aktyvi gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – naujai pastatyti butai išgraibstomi žaibišku greičiu, todėl vis daugiau gyventojų juos perka tiesiog iš brėžinių. Nebaigtos statybos būsto pirkimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis, kurioms pasirengti reikėtų iš anksto – banko būsto kreditavimo ekspertas aptaria svarbiausias.