Šalys aptarė „Rail Baltica" projekto esamą situaciją ir tolimesnius linijos vystymo planus. Šis projektas yra glaudžiai susijęs su Lenkijoje vykdoma geležinkelių infrastruktūros plėtra. Taip pat svarstytos bendradarbiavimo galimybės vystant keleivių ir krovinių pervežimus.
„Tikimės, kad šis vizitas ir jo metu pasirašytas Bendras pareiškimas leis intensyviau bendrauti specialistų lygmenyje ir rengti daugiau dvišalių vadovų pasitarimų. Lenkija mums yra ypač svarbi partnerė, todėl glaudesnis bendradarbiavimas leistų ateityje padidinti krovinių vežimo srautus, bendradarbiauti logistikos srityje, gerinti kontreilerinius pervežimus ir susigrąžinti keleivius maršrutui tarp Lenkijos ir Lietuvos", – teigia Stasys Dailydka, „Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius.
Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S.A. vadovas Jakubas Karnovskis taip pat sakosi matantis galimybių padidinti pervežimus tarp abiejų valstybių geležinkeliais, tačiau pažymi, kad lengva nebus.
„Yra ekonominių priežasčių, kodėl pervežimams yra pasirenkami automobilių keliai, o ne geležinkeliai. Žinoma, mes galime ties tuo dirbti ir ieškoti būdų šiai situacijai pakeisti. Tačiau lengva nebus", - sako PKP S.A. generalinis direktorius Jakubas Karnovskis.
Pirmąjį šių metų pusmetį tarp Lietuvos ir Lenkijos pervežta beveik 108 tūkst. tonų krovinių. Didžiąją dalį jų, 73 tūkst. tonų, sudarė medienos eksportas iš Lietuvos į Lenkiją. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu automobilių keliais Lenkijos ir Lietuvos sieną kerta apie 20 mln. tonų krovinių ir 2-3 mln. keleivių per metus, tikimasi, kad „Rail Baltica" projektas leis dalį šių apimčių vežti geležinkeliais.
„Rail Baltica" tai didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, kokybiška geležinkelio linija sujungsiantis Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją.
Ruože nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno jau yra atlikta daugiau nei 97 procentai „Rail Baltica" darbų.
litrail.lt
