Po visuomenės pasiūlymų įvertinimo, visuomenei pristatomas patikslintas „Rail Baltica“ geležinkelio linijos teritorijų planavimo projektas/planas – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Baltica“ geležinkelio linija ruože Kaunas–Vilnius.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ ruožo nuo Jiesios (Kauno) iki sienos su Lenkija infrastruktūros vystymo planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Kauno keleivinės stoties teritorijos infrastruktūros projektavimo darbus už 9,88 mln. eurų (be PVM) atliks Ispanijos bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. Projektas yra sudėtinė naujo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno mazgo dalis. Tarp užduočių rangovui – ir naujo geležinkelio tilto per Nemuną projektas. skelbia susisiekimo ministerija.

Svarbus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas artėja prie pabaigos – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos. Visos suinteresuotos šalys turi galimybę per du mėnesius susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir teikti argumentuotus pasiūlymus. Įvykus viešam konkretizuotų sprendinių pristatymui, prasidės plano derinimo ir tvirtinimo procedūros.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimą nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 154 žemės sklypus ir juose esančius objektus – inžinerinius tinklus ir statinius – dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios. Tam šį trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.

Strateginį projektą „Rail Baltica“ Lietuvoje vykdanti įmonė „LTG Infra“ įkūrė specializuotą padalinį. Tai vienas iš sprendimų, padėsiančių spartinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, o konkrečiai – žemės paėmimo visuomenės poreikiams (ŽPVP) procedūras. Planuojama, kad ilgainiui naujojo padalinio funkcijos plėsis ir jis taps europinės 1435 mm geležinkelio vėžės plėtros kompetencijų centru.

Išskirtinės žinios iš Europos Sąjungos – europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė beveik 1 mlrd. eurų (tiksli suma – 928 mln. eurų), iš kurių Lietuvos dalis – net 394 mln. eurų. Tai didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusi Lietuva iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF).

Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis. Susitikime buvo papasakota apie projekto progresą bei naudas, tačiau svarbiausia buvo išgirsti merų lūkesčius ir padiskutuoti jiems aktualiais projekto „Rail Baltica“ klausimais.

Susisiekimo ministerija praneša, kad Europos Komisija (EK) baigė vertinti paraiškas pagal Europos Infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse ir Lenkijoje skyrė ženklų papildomą finansavimą – virš 606 mln. eurų. Lietuvoje skirtas finansavimas bus panaudotas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ planų rengimui bei infrastruktūros plėtros rangos darbams.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) narei, atsakingai už transportą, Adinai Vălean ir pareiškė nuoširdų dėkingumą už susidomėjimą projektu „Rail Baltica“ bei EK paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą. Vyriausybės vadovas dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iki 2026 m., sakoma pranešime.