Dėl papildomo finansavimo skyrimo „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse, jį įgyvendinančios šalys – Lietuva, Latvija ir Estija bei projekto koordinatorius „RB Rail“ – į EK kreipėsi šį pavasarį. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis buvo 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurų. Tačiau kol kas patvirtinta tik dalis numatytos sumos, atitinkamai 183,8 mln. eurų visiems pareiškėjams, iš kurių 30,4 mln. eurų - Lietuvai. Planuojama, kad projekto partneriai dar turės galimybę susitarti tarpusavyje dėl skirto finansavimo perskirstymo tarp projekto šalių pagal bendrai sutartus „Rail Baltica“ projekto prioritetus
„Pozityviai nuteikia faktas, kad EK vykdo įsipareigojimus net COVID-19 krizės, reikalaujančios milžiniškų papildomų išteklių, akivaizdoje. Tai reiškia, jog „Rail Baltica“ vertinamas kaip brandus projektas ir išlieka prioritetu visai bendrijai, – pabrėžė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. – Tai, kad veikloms Lietuvoje skirta ženkliai mažesnė nei buvo prašyta suma, rodo aukštą Lietuvos pasirengimo lygį statyti projektą, tačiau kartu ir riboja mūsų galimybes vykdyti darbus numatytais terminais ir apimtimis. Privalėsime įsivertinti, ar ES laiku neskyrus reikalingo finansavimo, nevėluos suplanuotų veiklų pradžia ir ar spėsime viską įgyvendinti numatytu laiku. Kadangi artimiausiu metu bus numatomi kiti finansavimo etapai, tikimės, kad netolimoje ateityje bus skirta ir likusi prašoma finansavimo dalis.“
Jis taip pat pridūrė, kad Europos Komisijos išskirtinį dėmesį visam „Rail Baltica“ projektui patvirtina ir tai, kad jam skirta daugiau kaip pusė šio EITP kvietimo biudžeto – 606 mln. eurų iš 1,14 mlrd. eurų. Daugiau nei 422 mln. eurų paramos skirta projekto darbams Lenkijoje. Tai Baltijos šalių gyventojams suteiks galimybę greičiau pasiekti Varšuvą ir kitas Europos šalis.
Susisiekimo ministrui pritarė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) generalinis direktorius Mantas Bartuška: „Papildomo finansavimo skyrimas – geriausias indikatorius, kad ES palaikymas įgyvendinant didžiausią geležinkelio infrastruktūros projektą Baltijos šalių istorijoje neslopsta. Šiai dienai galime konstatuoti, kad atlikome daug parengiamųjų darbų ir artimiausiu metu galėtume įgyvendinti daug daugiau veiklų nei pastarasis skirtas finansavimas. Prioritetu išlieka „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Šiuo metu baigtos konsultacijos su statybos įmonėmis dėl viešųjų pirkimų rangos darbams įsigyti ir paskelbti rangos darbų konkursai, tačiau darbus galėsime įgyvendinti tik tokia apimtimi, kiek yra skirta lėšų. Taigi savalaikis ir pakankamas finansavimas yra esminė sąlyga, kad projektas būtų įgyvendintas pagal numatytą biudžetą ir terminus, t.y. iki 2026 metų.“
„Rail Baltica“ projekto darbų Baltijos šalyse numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, tai yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione. Planuojama, kad ES parama šiam projektui per visą laikotarpį turi siekti apie 4,9 mlrd. eurų.
Su pastaruoju ES skirtu finansavimu „Rail Baltica“ projektas viso yra užsitikrinęs 942 mln. ES paramos arba apie 19 proc. reikalingo finansavimo iš ES. Lietuva iš reikalingos ES 2,1 mlrd. eurų paramos yra užsitikrinusi 339 mln. eurų. „Tikimės, kad derybos dėl kito ES laikotarpio biudžeto bus sėkmingos ir prioritetiniam ES projektui bus užtikrintas reikalingas finansavimas.“, – pridūrė susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.
Apie projektą „Rail Baltica“
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino su jungtimi iki Vilniaus, kuri užtikrins visų trijų Baltijos sostinių europinės vėžės geležinkelio jungtį.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
