„Mažiausią galimą geopolitinio konflikto įtaką savo verslui mato į vidaus rinką orientuotas statybų sektorius. Kiek daugiau su tuo susijusių rizikų įžvelgia paslaugų ir pramonės įmonės, o labiausiai dėl susidariusios įtampos Rytuose ir galimo jos poveikio verslui nerimauja prekybininkai", – tyrimo rezultatus apibendrina Darius Kulikauskas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas.

Pagal apklausą, dėl konflikto Ukrainoje jokio poveikio savo verslui neįžvelgia 59,5 proc. tyrime dalyvavusių šalies įmonių. Daugiau nei penktadalis (21,8 proc.) apklaustų įmonių vadovų ir finansininkų nurodė, kad jų atstovaujamų įmonių pelningumas gali sumažėti, tačiau skolinių įsipareigojimų vykdymas dėl to nepablogės. Šiek tiek pasunkėsiančias galimybes vykdyti įsipareigojimus nurodė 9 proc. bendrovių, o dideles grėsmes verslui ir labai pasunkėjusį įsipareigojimų vykdymą įvardijo 3,4 proc. tyrimo dalyvių.

Iš statybos sektoriaus įmonių vadovų ir finansininkų neigiamo poveikio savo verslui neprognozuoja daugiau nei trys ketvirtadaliai (76,1 proc.) apklaustųjų, tarp paslaugų sektoriaus įmonių taip teigiančių buvo 61,1 proc., tarp pramonės įmonių – 58,9, o tarp prekybos įmonių – 45,9 proc.

Iš prekybininkų skaudžiausias pasekmes savo verslui įžvelgė 5,7 proc., paslaugų sektoriuje – 3,0, o pramonėje bei statyboje – atitinkamai 2,4 ir 2,3 proc. įmonių vadovų bei finansininkų.

Apklausos duomenimis, mažų įmonių (iki 9 darbuotojų) vadovų, teigiančių, kad jų verslas nebus niekaip paveiktas, buvo 60,5 proc., vidutinių įmonių (10–50 darbuotojų) – 61,1 proc., o didelių (daugiau nei 50 darbuotojų) – 56,6 proc.

Kad konfliktas gali kelti grėsmę verslui ir gerokai apsunkinti galimybes grąžinti skolas, nurodė 6,6 proc. mažų, 1,7 proc. vidutinių ir 1,9 proc. didelių įmonių vadovų.