„Grįžome (iš derybų su EK atstovais - BNS) su viltimi, kad Vilniaus krypties finansavimas, kaip „Rail Baltica" atšakos, lengviau pasiekiamas, negu mes manėme. Iš pradžių mes galvojome, kad reiktų pakeisti deleguotus teisės aktus, kurie yra tam tikras priedas prie Europos Komisijos dokumentų, kuriame būtų įrašyta Vilniaus jungtis", - BNS sakė Rimantas Sinkevičius.
Anot jo, po derybų ir konsultacijų su EK atstovais buvo nuspręsta, kad yra galimi du variantai: arba reikės keisti teisės aktus, arba nereikės. Šis klausimas bus toliau svarstomas kitame susitikime maždaug po pusantro mėnesio.
„Šiai dienai (dėl finansavimo - BNS) aiškumo nėra. Mes toliau laikomės 85 proc. finansavimo nuostatos. Iš mūsų pusės išlieka ta pati sąlyga", - tvirtino ministras.
Jo teigimu, jeigu konsultacijų ir derybų metu paaiškėtų, jog finansavimas iš ES būtų mažesnis, reikėtų iš naujo peržiūrėti projekto naudingumą bei dar kartą padaryti ekonominės naudos ir kaštų analizę.
Pirmasis Lietuvos, Latvijos ir estijos atstovų susitikimas su EK įvyko gruodžio 10 dieną.
EK rugsėjį pakvietė Europos Sąjungos valstybes teikti paraiškas dėl 11,9 mlrd. eurų (apie 41,088 mlrd. litų) paramos transporto jungtims, į kurias gali pretenduoti ir "Rail Baltica" projektas. Paraiškų laukiama iki vasario 26 dienos.
Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų, tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. projekto vertės.
Bendras „Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. Projektą nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino planuojama baigti iki 2024 metų.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
