ES rugsėjį patvirtinus paramos schemą nuo Rusijos embargo nukentėjusiems vaisių ir daržovių augintojams, Lietuvoje ja iki šiol pasinaudojo 9 augintojai, "Maisto bankui" pristatę 100,89 t obuolių, 1 933,4 t morkų ir 306,48 t kopūstų - iš viso 2 340,77 t produkcijos. Z. Cironkienės teigimu, "Maisto banko" pajėgumai priimti ūkininkų produkciją jau išnaudoti, o kiti šaltiniai jų nenori arba prašo pernelyg mažų kiekių.

"Augintojai skambina ir į ligonines, ir Į kalėjimus, bet jie turi savo viešuosius pirkimus ir savo kiekius. Smulkesni paramos gavėjai prašo po pusę tonos, o stambesnių ūkių logistika tokiems mažiems kiekiams nėra pritaikyta", - Eltai sakė Z. Cironkienė.

Pašnekovės teigimu, daržovių augintojai kol kas sulaukė tik žodinių valdžios sprendimų padedat ieškoti naujų rinkų, todėl dalis augintojų savo produkciją vis dar gabena į Rusiją per trečiąsias šalis, nors dėl to ir išauga produkcijos kaštai.

Anot užsienio reikalų viceministro Rolando Kriščiūno, iš 27 identifikuotų potencialių naujų rinkų, nėra nė vienos šalies, kuri Lietuvą domintų vien tik žemės ūkio produktų eksporto aspektu, o daugelyje šių rinkų Vilnius neturi tiesioginių savo atstovybių, todėl tikėtis greito rinkos diversifikavimo nereikėtų.

Viceministro teigimu, šalies augintojai turėtų ne tik reikalauti, bet ir patys glaudžiau bendradarbiauti su institucijomis, ypač Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis. R. Kriščiūnas pasigenda ir žemės ūkio sektoriaus atstovavimo Užsienio reikalų ministerijos vykdomoje ekonominėje diplomatijoje. Šią spragą, anot viceministro, galėtų ištaisyti žemės ūkio specialistų įtraukimas į Ekonominės diplomatijos tarybą.