„Situacija praktiškai tokia pati, kaip praėjusią savaitę. Latvijos-Rusijos pasienyje toliau nukreipiama sugriežtintai patikrai, tik, kiek žinome, Lietuvos vežėjai nelabai aktyviai bevažiuoja per tą sieną. Savaitgalį iš 200 laukusių vilkikų apie 15 buvo lietuviški", - BNS sakė A.Kondrusevičius.
Anto jo, lietuviai dabar labiau renkasi Baltarusijos-Rusijos pasienį, nes ten patikra vyksta sparčiau. Vežėjų asociacijos vadovas aiškino, jog užsakovai atsisako ne tik vežėjų, bet ir sandėliavimo paslaugų Lietuvoje.
„Neramina tai, kad atsisako paslaugų - pakrovimo taip pat. Skaičiaus konkretaus pasakyti negaliu, nes tai yra daug skirtingų įmonių, tačiau tendencija tokia", - teigė A.Kondrusevičius.
M.Atroškevičius teigė, kad pralaidumas Latvijos-Rusijos pasienyje normalizavosi, tačiau nuodugnios patikros dar laukia apie 100 Lietuvos vilkikų.
„Ypatingų proveržių tikrai nėra, matosi tik tiek - atsigavo nuo to patirto šoko per praeitą savaitgalį ir jau dirba normaliu režimu. Šiek tiek pralaidumas padidėjo, bet tas pralaidumas neliečia automobilių, kurie buvo sulaikyti pilnai patikrai. (...) Panašiai apie 100 vilkikų laukia šimtaprocentinės patikros", - LRT radijui pirmadienį sakė M.Atroškevičius.
Pasak jo, latviški automobiliai per Latvijos-Rusijos sieną važiuoja be trikdžių: „Faktiškai ten šiuo metu daugiausiai juda latvių automobiliai, jie normaliai juda, o mūsų automobiliai stovi sulaikyti tikrinimui, kaip rezervate".
Anot jo, pasienio postai per parą gali atlikti 2-3 nuodugnias patikras, nes juose nėra tinkamos infrastruktūros. M.Atroškevičius taip pat teigė, kad į Rusiją lengviau galima patekti per Baltarusiją.
Automobiliai iš Lietuvos ėmė strigti prieš pusantros savaitės, praėjus dienai po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusiją viešai pavadino „teroristine valstybe".
Rusijos muitinės vadovas praėjusį antradienį pranešė, kad nuodugniai tikrinti lietuviškus krovinius padėta, nes per Lietuvą esą gabenama uždrausta Europos Sąjungos produkcija. Rusijos muitinė panašias priemones prieš Lietuvos vežėjus taikė ir pernai rudenį, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai - tuomet apribojimai truko maždaug mėnesį.
Lietuva taip pat paprašė Europos Komisijos pagalbos susidariusiai situacijai spręsti.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
