Agentūra, per kurią valstybė teikia verslo paskolų garantijas, atkerta, kad prisiimti dalį rizikos visada turi ir pats verslininkas. Jeigu nesugeba, neverta ir verslo pradėti. Tuo metu jaunuolius įdarbinti norintys darbdaviai pastebi, kad šiai nekvalifikuotai darbo jėgai labiausiai rūpi kuo didesnė alga.
Anksčiau darbininkų miestu vadintas Panevėžys dabar dažniau linksniuojamas kaip turintis bene daugiausiai bedarbių. Tarp jų – apie du tūkstančiai absolventų iki 25 metų.
„Didžiausia problema – pasiūlyti darbo jaunam žmogui, jeigu jis neturi jokios kvalifikacijos arba visiškai nėra dirbęs. Sunkiausia ką nors pasiūlyti, kai dažnas net pats nežino, ko nori“, – teigė Panevėžio darbo biržos Jaunimo darbo centro vedėja Skirmantė Danylienė.
„Sunku dėl patirties stokos, nebent vienas kitas, kaip bebūtų sunku ar gaila pripažinti, įsidarbina per pažintis. Dauguma išvažiuoja dirbti kitur, netgi į užsienį“, – kalbėjo Jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ valdybos narys Borisas Bylinskis.
Anot specialistų, lengviausiai jauną žmogų įdarbinti paslaugų, prekybos, pramonės, statybų srityse. Tačiau gamybininkų teigimu, surasti norintįjį dirbti, pavyzdžiui, suvirintoju, nėra paprasta, o frezuotojai, šlifuotojai ar staklininkai mieste išvis nerengiami.
„Atlyginimų lygis Lietuvoje per mažas normaliam gyvenimui. Čia ir slypi pagrindinė problema. Ateina jauni žmonės, kurie nemoka dirbti, arba darbininkai, inžinieriai, neturintys patirties. Į tokius žmones investuoji, mokai, jų vertė pakyla ir šie dažnai pabėga pas konkurentą, kur gauna didesnį atlygį arba bėga į užsienį, kur gauna dar didesnę algą“, – kalbėjo UAB „Metalistas“ gamybos direktorius Aivaras Mataitis.
Norintys dirbti ne kitiems, o sau jaunuoliai sako, kad valdžios deklaruojama pagalba tėra tik gražūs žodžiai. Dabar jau turintis savą verslą panevėžietis studentas daugiau nei prieš pusmetį imdamas aštuoniasdešimties tūkstančių litų paskolą iš verslumo skatinimo fondo sako susidūręs su žiauriomis sąlygomis.
„Norint pasiimti šią paskolą reikia arba užstatyti kokį nors turtą, tarkime, namą, arba turėti laiduotojus, arba įvykdyti dar kokias nors sąlygas. Jaunam žmogui gauti tiek pinigų realiai neįmanoma, nebent jis turi turtingus tėvus ar panašiai“, – sakė verslininkas Dovydas Breivė.
„Tuos 80 tūkst. reikėtų lyginti su suma, kurią verslininkas norėjo pasiskolinti, nes, jeigu jis norėjo pasiskolinti 80 tūkst. ir jam 80 tūkst. reikėjo, tai, vadinasi, paskolos imti nereikia. Bet jeigu tie 80 tūkst. litų (ar pinigų, ar turto pavidalu) lyginami su, tarkime, pusės milijono paskola, tai nėra labai dideli pinigai“, – aiškino l. e. p. „Invegos“ generalinis direktorius Audrius Zabotka.
Garantijas verslo finansavimui per kredito unijas teikianti „Invega“ sako, kad nuosavo verslo besiimantis jaunuolis, jeigu nesugeba įtikinti remti jo idėjos, turi galvoti apie kitus variantus, iš kur gauti pinigų be užstatų.
„Jeigu turi gerą idėją, tai klausimas, ar ją reikia realizuoti iki pat pabaigos – užkurti gamyklą, kurioje dirba 1000 darbuotojų ar pan. Galbūt labiau verta tą idėją parengti iki tokios stadijos, kad būtų galima ją pačią užpatentavus parduoti. Tai būtų vienas būdas. Antras kelias – ieškoti kitų finansuotojų – gauti šeimos narių, draugų, pažįstamų, individualių investuotojų, vadinamų verslo angelų paramą“, – išeitis siūlė l. e.p. „Invega“ generalinis direktorius.
„Invega“ skelbia nuo 2010-ųjų pabaigos suteikusi daugiau nei 160 paskolų, iš jų beveik pusė – jauniems žmonėms.
Zina Paškevičienė, Irma Janauskaitė
LTV „Panorama“
