Nuo lapkričio 7 d. įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka.

Stabiliai augantis nedarbo lygis Lietuvoje šią savaitę pasiekė naują aukštumą: 13,5 procento. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Prieš pandemiją bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais buvo 9,3 proc.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius, skelbiama pranešime spaudai. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų.

Šalies nedarbo lygis, įvertinus sezoninius svyravimus, balandį siekė 5,8 proc., kai ES vidurkis sudarė 6,4 proc., rodo naujausi Eurostato duomenys.

Nedarbas Lietuvoje kovo mėnesį smuko 0,2 proc. iki 9 proc., rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Balandžio 1 dieną šalyje buvo įregistruota 155,9 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 2,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.

Pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis Lietuvoje vasarį siekė 6,1 proc., rodo naujausi Eurostato duomenys.

Nedarbas sausio pradžioje buvo 8,9 proc. – 0,7 proc. punkto daugiau nei ankstesnį mėnesį. Sausio 1 dieną Lietuvoje buvo registruota 154,4 tūkst. bedarbių, praneša Užimtumo tarnyba.

Siūloma užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą studijuojantiems asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Į tokį statusą siūloma leisti pretenduoti ir tiems, kurie baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

Nedarbo lygis rugpjūčio pradžioje šalyje buvo 8,2 proc. – 0,1 procentinio punkto mažesnis nei liepos pradžioje, tačiau 0,6 punkto didesnis nei prieš metus.

Birželį kiek išaugusį nedarbą didžia dalimi lėmė mokslo metų pabaigoje užsiregistravę jaunuoliai, sako Darbo biržos specialistai. Tuo metu analitikai spėja, kad nedarbui įtakos galėjo turėti ir naujasis Darbo kodeksas, imigracija, į Lietuvą grįžtantys lietuviai bei anksčiau nei įprastai prasidėjęs šiltasis sezonas.