Tai konstatuota tarptautinėje konferencijoje „Euro įvedimas: patirtis, geroji praktika, poveikis vartotojams ir verslui", kurią organizavo Valstybinė vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba.
„Tikiuosi, kad euro įvedimas paskatins tolesnę ekonominę plėtrą ir gerovės augimą Lietuvoje, kartu atnešdamas naudą kiekvienam Lietuvos gyventojui. Su valiutos pasikeitimu tiesiogiai susidurs kiekvienas Lietuvos vartotojas ir tai bus nemažas iššūkis. Todėl euro įvedimo procese didelė reikšmė tenka vartotojų teisių apsaugos priemonėms. Reikia imtis visų galimų priemonių tam, kad būtų užtikrintas kertinio principo, jog euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų, įgyvendinimui", – sakė konferencijos dalyvius pasveikinęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas pažymėjo, kad pilnateisė narystė ne tik ekonominėje, bet ir Europos pinigų sąjungoje buvo ir yra prioritetinis mūsų valstybės tikslas: „Visiškai netrukus Lietuva taps pilnateise euro zonos nare. Dabar labai svarbu, kad verslininkai nesinaudotų euro įvedimo laikotarpiu siekdami nepagrįstai didinti prekių ir paslaugų kainas, kad jos būtų sąžiningai perskaičiuojamos ir nurodomos, o Lietuvos žmonės suprastų, kad euro įvedimas prisidės prie visos valstybės ekonomikos ir kiekvieno vartotojo gerovės kilimo".
Daugiausia euro šalininkų – Estijoje
„Eurobarometro" tyrimų duomenimis, 2014 m. pavasarį 68 proc. Latvijos gyventojų buvo palankiai nusiteikę vieningos ES valiutos atžvilgiu – šiemet eurą įvedusios kaimyninės valstybės gyventojų palankumas per metus išaugo net 25 procentiniais punktais.
Tuo tarpu Estijoje euro atžvilgiu palankiai nusiteikę 80 proc. gyventojų – tai aukščiausias rodiklis Europoje.
„2010 m., prieš euro įvedimą, didžioji dalis Estijos gyventojų apklausų metu teigė manantys, jog naujoji valiuta turės didžiulį poveikį infliacijos augimui. Tuo tarpu realiai paskaičiuota, kad euro įvedimo poveikis infliacijos lygiui Estijoje sudarė vos 0,3 procento. Tai – labai panašus rodiklis kaip ir kitose šalyse: Slovakijoje – 0,25 proc., Maltoje – 0,2 procento", – sakė Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos direktorius Andres Sooniste.
Infliacijai turi įtakos ir vartotojų lūkesčiai
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, tiek kitų šalių, tiek Lietuvos praktika rodo, jog gyventojams visuomet atrodo, kad pragyvenimas brangsta daugiau nei skelbia oficiali statistika.
Tai pripažino ir Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato Euro ir teisinių klausimų skyriaus vadovas dr. Rüdiger Voss. Pasak jo, beveik visose ES šalyse prieš valiutos pasikeitimą gyventojų prognozuojami kainų pokyčiai ženkliai viršijo realius infliacijos rodiklius. Išimtis buvo tik 2009 m. eurą įvedusioje Slovakijoje, kur valiutos pasikeitimo periodu didžioji dalis gyventojų neprognozavo ženklaus kainų augimo.
„Statistiniai skaičiavimai parodė, kad euro įvedimo poveikis turėjo visiškai minimalią įtaką infliacijai ne tik Slovakijoje, bet ir kitose vieningą ES valiutą pasirinkusiose šalyse – Slovėnijoje, Kipre, Estijoje, Latvijoje. Tačiau taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad vartotojų lūkesčiai visuomet turi įtakos ir realiems pokyčiams – prognozuojama didelė infliacija gali atsiliepti ir realiam kainų kitimui", – perspėjo R. Voss.
Europos Komisijos atstovo teigimu, euro įvedimo periodu būtina rasti pusiausvyrą tarp rinkos subjektų teisių laisvai nustatyti kainas ir vartotojų interesų apsaugos: „Tam būtina vykdyti nuoseklią kainų perskaičiavimo kontrolę ir taikyti sankcijas įstatymus pažeidžiantiems verslininkams. Tuo pačiu įmones vertėtų skatinti elgtis atsakingai vartotojų atžvilgiu ir laikytis sąžiningo kainų perskaičiavimo reikalavimų".
