LLRA-KŠS pabrėžia, kad stipriai pabrangus energetiniams ištekliams, Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir bendrijos neįstengia apmokėti milžiniškų sąskaitų už elektrą ir dujas.

„Pasikeitus įstatyminei bazei, energetinių išteklių kainų didėjimas religinėms bendruomenėms didžiausia dalimi sąlygotas dėl religinės paskirties objektų priskyrimo verslo subjektams. Toks subjektų priskyrimas yra neteisingas ir neracionalus, kadangi religinės bendruomenės yra ne pelno siekiančios organizacijos, neturi finansinių tikslų, o savo veiklos organizavimą finansuoja iš tikinčiųjų savanorystės pagrindu aukojamų lėšų”, - teigia Seimo nariai iš LLRA-KŠS Česlav Olševski, Rita Tamašunienė ir Beata Petkevič.

„Elektros tarifas didėjo nuo 0,167 ct/kW iki net 0,33 ct/kW, tuo tarpu kubinis metras dujų nuo 0,41 ct iki net 1,02 euro ir šis drastiškas padidėjimas paveiktas religinių bendruomenių statuso pasikeitimu iš buitinio vartotojo į nebuitinį (verslo įmonė, kuri orientuota į pelno siekimą)”, - rašoma aiškinamajame rašte.

Anot partijos, stipriai pabrangus energetiniams ištekliams, Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir bendrijos negali apmokėti milžiniškų sąskaitų už elektrą ir dujas. Religinių bendruomenių maldos namai ir kiti jų žinioje esantys objektai dažnu atveju yra erdvūs, kas reikalauja didelio energetinių išteklių suvartojimo.

LLRA-KŠS taip pat pažymi, kad dalis Lietuvoje esančių bažnyčių, maldos namų ir kitų religinės paskirties objektų yra renovuoti, pasinaudota ES struktūrinių fondų parama, todėl nustojus šildyti patalpas ar sumažinus vidaus temperatūrą žemiau kritinės ribos, kils drėgmė ir pinigai išleisti renovacijai nueis veltui.

„Priėmus įstatymų pataisas, būtų parodytas teisingas požiūris į religinių bendruomenių veiklos svarbą. Siūlome įstatymų pakeitimais išspręsti klaidą“,– sako LLRA-KŠS, kuri parengė atitinkamas įstatymų pataisas.

Partija siūlo, kad įstatymų pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.