Sostinėje sausio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainavo 7,61 ct be PVM – 3 proc. mažiau nei praėjusio šildymo sezono tą patį laikotarpį ir 1 proc. mažesnė nei gruodį. Didžiąją šilumos kainos dalį sudaro energetinių išteklių kaina rinkose.
Sąskaitų dydį lemia keli pagrindiniai veiksniai: šilumos kaina, suvartotas šilumos kiekis, lauko oro temperatūra ir šildomo pastato energetinis efektyvumas.
Nors nuo šildymo sezono pradžios sostinės gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuosekliai mažėja, tačiau didžiausią įtaką sąskaitų dydžiui daro lauko oro temperatūra. Būtent orai tiesiogiai veikia šilumos suvartojimą, kuris, lyginant su pernai sausio mėnesiu, šiemet išaugo 25 proc.
„Skaičiuojant sąskaitas už šildymą vienas svarbiausių faktorių yra suvartotos šilumos kiekis. Jis dauginamas iš šilumos kainos. Butams šildyti sunaudotos šilumos kiekį nulemia lauko oro temperatūros pokyčiai. Dėl šalto sausio patalpoms šildyti prireikė ketvirtadaliu daugiau šilumos negu 2023 m. sausį, tuomet dėl temperatūrų skirtumų šilumos suvartojimas buvo mažesnis“, – sako VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šis sausis buvo vienas šalčiausių per septynerius metus.
Daugiausiai už šilumą tenka išleisti senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojams, tokio būsto vidutinė šildymo sąskaita siekia 112 Eur, praėjusį sezoną – apie 96 Eur.
Pagal VŠT inf.
