„Verslininkų apklausa parodė, kad žaliavų brangimą labiausiai prognozuoja ne pačių mažiausių, o vidutinių įmonių, turinčių per 50 darbuotojų, atstovai. Net 82 proc. tokių įmonių, susiduriančių su kur kas didesniu žaliavų poreikiu nei smulkieji verslininkai, mano, jog žaliavos brangs. Kita vertus, nepaisydami nerimo dėl žaliavų kainų augimo, daugelis smulkių ir vidutinių verslo įmonių neketina didinti galutinių produktų kainų" ,– teigia LCKU vyr. ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.
Pasak V. Geralavičiaus, tai rodo, kad nemažai įmonių ketina kompensuoti žaliavų kainų padidėjimą savo pelno sąskaita, norėdamos išlikti konkurencingos – apklausos duomenimis, didžioji dauguma jų nesiruošia mažinti darbo užmokesčio.
Kaip pastebėjo LCKU vyriausiasis ekonomistas, galutinių produktų ir paslaugų kainų augimą po euro įvedimo labiau prognozuoja tie sektoriai, kurie numato ir žaliavų kainų pakilimą, tačiau nereikėtų pervertinti šio ryšio tamprumo.
„Nemažai gamybos sektoriaus įmonių prognozuoja tiek žaliavų, tiek ir savo parduodamų prekių pabrangimą. Tuo tarpu intelektualinių paslaugų sektoriuje situacija kitokia – daugelio paslaugų teikėjų manymu, žaliavų kainos po euro įvedimo nesikeis, todėl jie nežada didinti ir savo įkainių", – sakė V. Geralavičius.
Iš visų tyrime dalyvavusių 502 smulkių ir vidutinių įmonių tik kiek daugiau nei trečdalis prognozuoja prekių ir paslaugų kainų augimą. 24 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų mano, jog kainos didės iki 5 procentų, 11 proc. – nuo 5 iki 10 procentų.
Tuo metu 52 proc. apklaustų įmonių teigia, jog pirmąjį pusmetį po euro įvedimo jų parduodamų prekių ir paslaugų kainos išliks stabilios.
Anot V. Geralavičiaus, Lietuvoje kainų lygis yra žemesnis už bendrą Europos Sąjungos šalių vidurkį, (2013 m. sudarė apie 67%) todėl jis palaipsniui, didėjant Lietuvos gyventojų darbo užmokesčiui ir pensijoms, turėtų augti, tačiau tokios tendencijos nėra tiesiogiai susijusios su euro įvedimu.
Iki 250 darbuotojų turinčių smulkių ir vidutinių įmonių apklausą Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu 2014 m. rugpjūtį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai"
