Didžiausia darbdavių koncentracija pasižyminčiame mieste per visą Užimtumo tarnybos veiklos laikotarpį darbo ieškojo 681,2 tūkst. miesto gyventojų, kuriems darbdaviai pateikė daugiau nei 1 mln. darbo pasiūlymų.
Tarnybos specialistai tarpininkavo įdarbinant 644 tūkst. bedarbio statusą turėjusių klientų, 183 tūkst. nukreipė naudotis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis.
„Vilniaus darbo rinka per daugiau nei trisdešimtmetį susidūrė su krizėmis, ekonominiais sunkumais, bet kiekvieną periodą lydėjo atgimimo nuotaikos, – pasakojo Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Bražinskienė. – Darbo ieškantys sostinėje visada kėlė didesnius reikalavimus darbdaviui dėl objektyvių priežasčių: pragyvenimo kaštai čia didesni nei kituose regionuose. Iki šiol darbdaviai susiduria su kvalifikuoto personalo trūkumu, kurį sprendžia įvairiai: dairosi darbuotojų kituose šalies rajonuose ar įdarbina užsieniečius“.
Šiuo metu sostinėje darbo ieško 30,3 tūkst. žmonių, iš kurių 50,8 proc. yra moterys. Daugiausia darbo neturi klientai per 50 metų (32,5 proc.). Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 23,7 proc.
Po nepriklausomybės atkūrimo nemažai valstybinio kapitalo įmonių bankrutavo. 1996 metais registruotas nedarbas sostinėje siekė 4,6 proc., o darbo ieškojo beveik 19 tūkst. gyventojų. 2000-2001 m. ekonominiai sunkumai dėl Rusijos krizės taip pat lėmė didesnį nei įprastai registruoto nedarbo augimą. Laikotarpio pabaigoje jis siekė 7,2 proc. Po 2008-2009 m., kai šalies ūkį supurtė ekonominė krizė, Vilniuje užsiregistravo rekordinis skaičius darbo ieškančių klientų (2010 m. pabaigoje jų buvo 47 tūkst.).
2020 metais prasidėjusi pandemija, įmonių veiklos paralyžius, apribojimai ekonomikoje lėmė didžiausią registruotą nedarbą veiklos istorijoje – 13,8 proc. metų pabaigoje. Darbo ieškančiųjų skaičius išaugo dvigubai, o dar reikėjo administruoti ir paramos priemones. 2021 m. vasara atnešė naują iššūkį visos šalies ir tuo pačiu Vilniaus miesto darbo rinkai: prasidėjo migrantų krizė. Pernai prasidėjęs karas Ukrainoje iš namų išgynė tūkstančius ukrainiečių, kurių nemaža dalis taip pat prisiglaudė sostinės regione.
Anot J.Bražinskienės, sostinės darbo rinkoje kiekvieną krizę sparčiai keičia atsigavimas: „Vos pradėjus slūgti sunkmečio laikotarpių padariniams, po metų ar dviejų padidėdavo darbdavių registruojamų laisvų darbo vietų skaičiaus, o tuo pačiu – ir klientų įdarbinimo rodikliai. 2021 metais darbdaviai Užimtumo tarnyboje ieškojo net 98,3 tūkst. darbuotojų, o 48,1 tūkst. vėl grįžo į darbo rinką.“
Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas aptarnauja 59 proc. visų miesto savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių darbdavių. Šiuo metu darbdaviams sostinėje labiausiai trūksta taikomųjų programų, programinės įrangos kūrėjų, statybos inžinierių, socialinių darbuotojų, ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, mechanikos, elektros inžinierių.
Pastaraisiais metais į Vilniaus miesto darbo rinką įsilieja vis daugiau užsienio piliečių, kurie ieškodami darbo kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Nuo 2021 m. pavasario iki dabar sostinės klientų aptarnavimo departamente buvo įregistruoti 6,4 užsienio piliečių, iš jų: 6,1 tūkst. Ukrainos gyventojų, palikę gimtąją šalį dėl karo veiksmų, 118 – Baltarusijos, 50 – Afganistano, 37 – Sirijos Arabų Respublikos.
„Užimtumo tarnybos sėkmė priklauso ir nuo socialinių partnerių tinklo. Tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek darbdavių asociacijos, tiek nevyriausybinės organizacijos leidžia plėsti paslaugų spektrą visiems klientams, spręsti individualias problemas. Esame kompleksinė ekosistema, kuri dirba turėdama bendrą tikslą, – kad Vilnius išliktų jaunas. Na, o sveikindami savo miestą su gimtadieniu partnerius ir klientus kviesime į renginius“, – pabrėžė Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė.
Užimtumo tarnybos inf.
