Užtikrinant nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugybė įmonių ar įstaigų dirba nuolat, neatsižvelgiant į paros laiką. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti tam tikros apsaugos darbuotojams, todėl svarbu žinoti, koks yra naktinio darbo reglamentavimas ir kuo darbas naktį skiriasi nuo įprastinio dieninio darbo.

VDI dažnai sulaukia klausimų dėl darbo poilsio dieną: kaip tinkamai apmokėti ar kompensuoti tokį darbą, ar reikalingas darbuotojo sutikimas ir kita. Apžvelgiame pagrindinius reikalavimus ir taisykles, susijusias su darbu per poilsio dieną, kad būtų užtikrinta tiek darbuotojo, tiek darbdavio teisių ir interesų apsauga.

Atėjus vasaros sezonui ir vaikų atostogoms darbuotojai dažnai nori perkelti savo darbo vietą į kitas vietoves ar net šalis, kuriose galėtų derinti darbą su laisvalaikiu ar leisti laiką kartu su šeima. Neretai ir pats darbdavys organizuoja tokį darbo ir laisvalaikio procesą.

Komentuoja darbo užmokesčio tyrimų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ vyr. konsultantas Povilas Blusius

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse vaiko gimimas įprastai vienam iš tėvų reiškia karjeros pertrauką. Nors tiesioginė vaiko priežiūros atostogų svarba ir nauda yra akivaizdi, dažnai neįvertiname sukuriamos ekonominės namuose liekančio šeimos nario vertės. Dažniausiai namuose su kūdikiu liekančios mamos iki vaikui sukaks 2 metai yra remiamos vaiko priežiūros išmokų sistema. Tačiau ar paramų dydis atspindi sukuriamą vertę?

Šią savaitę bus labai karšta. VDI atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.

Jei sutikto praeivio gatvėje paklaustume, su kuria lytimi jam asocijuojasi darbas energetikos srityje, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakymas būtų pateikiamas be didelių svarstymų. Tiesa, įsitikinimas, kad energetika net ir dabar yra išskirtinai vyriška sritis, nėra laužtas iš piršto, nes dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių taip ilgą laiką ir buvo. Visgi šiuo metu vykstanti didžiulė sektoriaus transformacija ir pokyčiai darbo rinkoje tai verčia mitu.

Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų, dirbami ne visus metus. Jie negali būti ilgesni nei 8 mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu.

Jau po dvejų metų, 2026 m. birželį, turės būti įgyvendinta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo mechanizmų. Ši direktyva įpareigos darbdavius teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų atlygio skirtumus. 

Nuo 2024 m. liepos 1 d. griežtėja bausmės už nelegaliai įdarbintus darbuotojus. Darbdaviams, su darbuotojais nesudariusiems darbo sutarties ar nepranešusiems „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, net kelis kartus didės finansinės baudos, o nelegaliai darbuotojus įdarbinę darbdaviai bus viešinami.

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Dažnai diskutuojame apie Lietuvos darbo rinką ir joje atsirandančias galimybes arba grėsmes. Neretai girdime, kad į viešąjį sektorių reikia pritraukti jaunųjų talentų, siekiant, kad jis veiksmingiau konkuruotų su privačiu sektoriumi. Dažniausiai teigiama, kad būtent darbo užmokesčio dydis ir jo konkurencingumas yra kertinis elementas nuožmioje darbo rinkos kovoje tarp viešojo ir privataus sektorių. Bet kaipgi yra iš tikrųjų? Kuriame sektoriuje Lietuvoje yra sutelkta sąlyginai daugiausiai darbuotojų, vyrauja didesnis darbo užmokestis ir kokios kitos ypatybės dominuoja Lietuvos darbo rinkoje? Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žvilgtelkime atidžiau.

Puslapis 1 iš 31
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24