Šią savaitę paskelbtos žinios apie trijų restoranų tinklų bankrotą nustebino daugelį. Didžiausią nuostolį patirs ne „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ meniu mėgėjai, bet be darbo liekantys darbuotojai. Visgi valstybė yra įdiegusi mechanizmus, kaip apsaugoti dėl bankroto atleidžiamus darbuotojus – suteikiama galimybė gauti išmoką, viršijančią 6 tūkst. eurų sumą, sako Jovita Valatkaitė, advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė. Kokių veiksmų norint gauti išmoką imtis darbuotojams ir kokius žingsnius būtina atlikti darbdaviams?

Siaučiant ligų sezonui darbdaviai turi nepamiršti, kad ligos išmokos darbuotojams privalo būti mokamos laikantis teisės aktų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbuotojams privalo kompensuoti darbdavys. „Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti šios pareigos“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad darbdaviai privalo laikytis aiškių ir objektyvių kriterijų, jei nusprendžia taikyti mažesnius dienpinigius.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma vadovaujantis darbo teisės normomis ir turi užtikrinti darbuotojų teisę į tinkamą poilsį. Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, darbdaviai negali vienašališkai nuspręsti, kada darbuotojai turi ilsėtis – sprendimai dėl kasmetinių atostogų laiko turi būti priimami suderinus su darbuotojais ir laikantis nustatytos tvarkos.

Išankstiniais duomenimis, 2024 m., neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 19 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 120 darbuotojų. Atitinkamai per 2023 m. buvo gauta 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 112 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2024 m., palyginti su 2023 m., sumažėjo 1 atveju (arba 5 proc.), o sunkių padidėjo 8 atvejais (arba 7 proc.).

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kurie tikrai padės užbėgti už akių daliai darbdavių ir darbuotojų ginčų, tariantis dėl viršvalandžių švenčių dienomis ir jų apmokėjimo, įsitikinusi advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.

Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti“, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose. Nepaisant to, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą.

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kasmetines mokamas atostogas, tačiau jų trukmė gali skirtis priklausomai nuo darbo pobūdžio, šeiminės padėties, sveikatos būklės ar darbo trukmės. Darbo kodeksas numato tris specifines kasmetinių atostogų rūšis: ilgesnės trukmės kasmetines atostogas, pailgintas atostogas ir papildomas atostogas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, kurioje pabrėžiama aiškios ir nedviprasmiškos nuotolinio darbo organizavimo tvarkos būtinybė. LAT 2024 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-684/2024 buvo detaliai aptarti nuotolinio darbo ypatumai ir darbdavio atsakomybė už šios darbo formos organizavimą.