Žvelgiant į šiais metais eurą įsivedusių kaimynų latvių patirtį, galima sakyti, kad euro įvedimo poveikis nekilnojamojo turto rinkos sandorių augimui buvo gana ribotas ir netiesioginis. Euro įvedimo išvakarėse didžioji dauguma būsto sandorių Latvijoje buvo atliekama grynaisiais – įsigyti būstą gyventojus skubino ne tiek baimė dėl galimo kainų augimo, kiek poreikis investuoti sukauptas nemenkas grynųjų pinigų sumas.
Ar jų pavyzdžiu pasekė ir tie, kurie būsto įsigijimą planavo skolintomis lėšomis? Išduotų būsto paskolų vertė euro išvakarėse augo nedaug. Per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį Latvijos gyventojams buvo suteikta 55,6 mln. eurų vertės būsto paskolų, tai sudarė 16 proc. daugiau nei 2012 metais. Tuo pačiu laikotarpiu šiemet jau įvedus eurą Latvijoje būsto pirkėjams buvo paskolinta panaši suma – 54,5 mln. eurų. Vidutinės paskolos būsto dydis taip pat keitėsi nežymiai. 2012-2013 metais vidutinė paskola siekė beveik 44 tūkst. eurų, įsivedus eurą 2014-aisiais – beveik 44,4 tūkst. eurų.
Kainos pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje taip pat fiksuoti nedideli, ir patys latviai pabrėžia, kad euro poveikis tam buvo labai ribotas. Būsto kainos nuosaikiai auga jau kelinti metai iš eilės atsigaunant šalies ekonomikai, augant darbo užmokesčiui ir gerėjant gyventojų lūkesčiams dėl ateities. Lyginant šių metų pirmojo ketvirčio duomenis su praėjusių metų duomenimis, būsto kaina Rygoje paaugo 5 procentais.
Estijoje būsto kainos taip pat nuosekliai augo, tačiau ir čia euro poveikis buvo minimalus. Euro įvedimo metais, 2011-aisiais, būsto kainos Taline pakilo 10 proc. lyginant su 2010 m. buvusiomis kainomis. Per ekonomikos krizę būsto kainos Taline smuko labiau nei Vilniuje, o atsigaunant ekonomikai jos ir koregavosi sparčiau.
Vilniuje būsto kainos svyruoja nežymiai – pirmąjį šių metų ketvirtį jos šiek tiek kilo ir buvo 6 proc. aukštesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., tačiau kiek mažesnės nei 2012-aisiais. Likusioje šalies dalyje jos išlieka gana stabilios. Augo ir įvykdytų sandorių skaičius. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso užregistruota 57 tūkst. nekilnojamojo turto pardavimo sandorių (tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties), o tai yra 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Ar verta skubėti Lietuvos pirkėjams įsigyti būstą iki euro įvedimo? Jei tai nėra investicija, būsto įsigijimas visų pirma turi atitikti namų ūkio poreikius. Ilgalaikis skolinimasis ir būsto įsigijimas yra vienas svarbių sprendimų ir namų ūkio finansinių įsipareigojimų, todėl dirbtinai jį skubinti nėra toliaregiškas žingsnis. Juolab, kad įsivedant naująją valiutą skolinimosi būstui sąlygos nesikeičia – jos lieka tokios pačios, kaip buvo iki šiol.
Apibendrinant galima sakyti, kad neapsiskaičiuos tie būsto pirkėjai, kurie sprendimą priims pirmiausia gerai pasvėrę ir įvertinę savo poreikius ir galimybes, o ne vadovaudamiesi aplinkinių nuomonėmis ir nuogąstavimais. Laimės tie, kas sprendimą priims neskubėdami, skirdami tiek laiko, kiek reikia surasti įperkamus savo svajonių namus.
