JAV ir Kinijos santykiai paskutinius dvejus metus buvo pakliuvę į amerikietiškus kalnelius. Jau atrodydavo, kad prekybos taika ranka pasiekiama, tačiau derybos sugriūdavo ir šalys apsikeisdavo eiliniu muitų padidinimo raundu − kol papildomai apmokestinta buvo praktiškai visa dvišalė prekyba.

Galų gale praėjusių metų pabaigoje, pradėjus rimčiau buksuoti tiek Kinijos ekonomikai, tiek JAV pramonei bei artėjant JAV prezidento rinkimams, buvo pasirašytas pirmojo etapo prekybos susitarimas, kuris bent kuriam laikui turėtų įtvirtinti prekybines paliaubas.

Nors iš anapus Atlanto daug trimituota apie susitarimo privalumus, prasmingo turinio ten mažai. Kinai pažadėjo labiau gerbti intelektinę nuosavybę, šiek tiek labiau atverti vidaus rinką investicijoms – įvykdyti reformas, kurias jie ir taip planavo įgyvendinti. Tačiau svarbiausi trikdžiai niekur nedingo, nes didžioji dalis tarpusavio muitų išlieka nepanaikinti ir toliau slopins pasaulinę prekybą.

Šio pirmojo prekybos susitarimo esmė yra kinų įsipareigojimas padidinti amerikietiškų prekių importą 200 milijardų JAV dolerių per dvejus metus. Tokie „valdomos” prekybos susitarimai yra negirdėtas dalykas XXI amžiuje, ir jie niekaip nėra suderinami su laisvos prekybos principais ir pasaulio prekybos organizacijos standartais. Dėl to, kad Kinija pasirašė sutartį, kinai nepradės valgyti daugiau, nei jiems norisi. Tad šiuo konkrečiu atveju prekyba yra nulinės sumos žaidimas, nes priverstinai nupirkta produkcija iš JAV reiškia mažesnį importą iš ES šalių, Pietų Amerikos, kitų Azijos šalių.

Tai gali neigiamai paveikti ūkininkus ir gamintojus visame pasaulyje, iškreipti produktų kainas. Būtent todėl naujasis ES prekybos komisaras Philas Hoganas ketina teikti apeliaciją Pasaulio prekybos organizacijai, siekdamas išsiaiškinti, ar toks susitarimas apskritai yra legalus.

Esminė prekybos susitarimo nauda − sumažėjęs neapibrėžtumas ir aiškesnė ateities prekybos politika. Prielaidos, kad artimiausiu metu nematysime tolimesnės JAV ir Kinijos prekybos konflikto eskalacijos, pakako, kad akcijų rinkos užbrėžtų naujus rekordus. Visgi lieka neaišku, ar toks optimizmas nėra perdėtas.

Nepaisant susitarimo, muitai išliko, o JAV politika Kinijos atžvilgiu išliks atšiauri, abiem JAV partijoms pripažįstant Kiniją esant strateginiu varžovu. Esminiai prekybos klausimai atidėti kitam susitarimo etapui − vargu, ar abiem pusėm pavyks pasiekti esminio proveržio, be to, prekybos konfliktas bet kada gali paaštrėti.

Per 30 metų, kai Kinija yra PSO narė, ji labai tampriai integravosi į pasaulines gamybos grandines ir didelė dalis pasaulio industrijų nebeįsivaizduojama be Kinijos gamybos. Prekybos karas pradėjo Kinijos ir JAV ekonomikų atsiskyrimo procesą, ir dabartinis susitarimas vargu ar tai pakeis. Muitai ir politikos neapibrėžtumas verčia gamintojus perbraižyti gamybos tiekimo grandines, diversifikuoti tiekėjus, gražinti gamyklas atgal namo. Tiesa, tai nebūtinai blogas, bet bent jau trumpuoju periodu − labai brangus procesas.

Aprimus vienam prekybos karo frontui, kyla vis didesnė grėsmė, kad D. Trumpo akys nukryps į Europą. Jis ne kartą yra sakęs, kad Europos prekybos praktikos yra dar blogesnės nei Kinijos. Keletą kartų rimtesnio transatlantinio konflikto buvo išvengta, ir paskutinį sykį dėl paliaubų buvo susitarta Davoso užkulisiuose.

Tąkart žibalo į ugnį įpylė Prancūzijos pradėtas taikyti mokestis skaitmeninėms prekėms, kai amerikiečiai tai įvertino kaip rinkliavą, nutaikytą prieš juos. Prancūzai sutiko sustabdyti mokesčio taikymą iki metų galo, tam, kad būtų laiko suderėti tarptautinį mokesčio analogą.

JAV ir ES paraleliai bandys derėtis dėl prekybos susitarimo, norėdami išvengti didesnių muitų automobiliams, kurie galėtų įstumti ir taip trapią Europos ekonomiką į recesiją. Be to, viena iš pagrindinių kliūčių, kaip visada, bus žemės ūkis. Tikėtina, JAV pareikalaus, kad ES atvertų rinką žemės ūkio produkcijai, tačiau europiečiams chloru apdorota vištiena ir genetiškai modifikuoti kukurūzai vis dar yra tabu.

Transatlantiniai prekybos santykiai šiemet greičiausiai bus įtempti, sulauksime ir grasinimų, ir paliaubų. Nors yra nemažai manančių, kad artėjantys JAV prezidento rinkimai atgrasys nuo radikalesnių veiksmų, tačiau tą patį daugelis galvojo ir prieš įsibėgėjant prekybos karui su Kinija.

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus