Ketinant įsigyti būstą su paskola visų pirma reikia atsakyti į keletą klausimų – kaip būsto paskolos įmokos paveiks asmens ar šeimos biudžetą? Kaip finansinę situaciją pakeistų nenumatytos situacijos ir su jomis susijusios galimos išlaidos – pavyzdžiui, laikinai sumažėjusios šeimos ar asmens pajamos?
Skolindamiesi būstui gyventojai dažniausiai skaičiuoja maksimalią galimą paskolos sumą, o tuomet ieško konkretaus nekilnojamojo turto. Tačiau banko ekspertai pataria planuojant finansus įvertinti ne tik mėnesinę paskolos įmoką, bet ir papildomas išlaidas, susijusias su gyvenamosios vietos pokyčiais.
„Tokių papildomų veiksnių – gan netrumpas sąrašas. Pradėkime nuo komunalinių paslaugų, kurių sąskaitos gali išaugti, jei keliamasi iš buto į namą, iš mažesnio buto į didesnį ar iš naujos statybos būsto į senos statybos. Jei keičiant būstą keičiasi ir gyvenamoji vieta – tarkime, ketinama įsikelti į nuosavą namą užmiestyje – reikia numatyti būsimas išlaidas susisiekimui: kiek reikės važinėti automobiliu, kiek papildomai lėšų reikės skirti kurui važinėjant į darbą, mokyklą, darželį. Gali prireikti keisti automobilį į ekonomiškesnį ar įsigyti papildomą automobilį šeimai, tikėtina, kad tokiems pirkiniams šeima naudotųsi lizingu“, – aspektus, kurie kartais primirštami, vardija „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
Būsto energinis naudingumas – pirmaeilės svarbos veiksnys, tikinama pranešime spaudai. Svarbu atsižvelgti, ar perkamam būstui nereikės remonto, siekiant padidinti jo energinį naudingumą. Priešingu atveju šildymo išlaidos gali stipriai išaugti, o būsto atnaujinimui prireiks papildomų investicijų. Vidutinė būsto paskolos suma „Luminor“ banke šiemet siekia apie 90 tūkst. eurų – jos augimą, palyginti su praėjusiais metais, lėmė ir populiarėjantis naujos statybos, aukštesnės energinės klasės būstas. Nors pirkėjai pastaruoju metu yra linkę žvalgytis energiškai efektyvesnio būsto, tačiau galutinis sprendimas – individualus, kartais energinius privalumus nusveria, tarkime, pageidaujama gyvenamoji vieta. Anot Ž. Rakauskaitės, pastebima tendencija, kad naujos statybos būstą dėl didžiausios naujos statybos būsto pasiūlos ir populiarėjančių tvaraus gyvenimo būdo sprendimų dažniausiai renkasi Vilniaus gyventojai.
„Patarčiau prieš imant paskolą savotiškai pasitreniruoti – kas mėnesį atsidėti tiek lėšų, kiek planuojate skirti paskolos įmokai bei kitoms numanomoms ateities išlaidoms, susijusioms su gyvenamosios vietos pakeitimu. Jeigu keliatės į didesnį būstą – įvertinkite, kiek preliminariai išaugtų išlaidos komunaliniams mokesčiams – tokią informaciją galite gauti tiesiai iš nekilnojamojo turto pardavėjo ar vystytojo, jei perkate naujos statybos būstą. Kelis mėnesius pasitreniravę aiškiai matysite, ar tų lėšų, kurios lieka, užtenka jūsų šeimos poreikiams tenkinti“, - sako Ž. Rakauskaitė.
Banko duomenys rodo, kad populiarėja įvairios draudimo paslaugos, leidžiančios saugiai jaustis naujai įsigytame būste. Nors draudimas – dar vienos po įkurtuvių laukiančios papildomos išlaidos, ekspertė pataria, jei tik leidžia finansinės galimybės, iš anksto apdrausti ne tik nekilnojamąjį, namų turtą, bet ir savo finansinius įsipareigojimus.
