Rugsėjo 1-oji daugeliui tėvų, ypač auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus, sugrąžino seniai pamirštą jausmą - išleisti vaikus į mokyklą. Vieniems tai buvo vedimas už rankos į pirmąsias klases, kitiems „sėkmės“ palinkėjimas prie namų durų. Neretai rugsėjo 1-oji tampa susimąstymo diena, o kas bus, kai vaikai paliks namus, kur jie studijuos, kaip pragyvens. Emocinis palaikymas nepriklausomai išlieka pačiu svarbiausiu momentu suteikiančiu pasitikėjimo ir tvirtumo atžaloms, tačiau nemažiau svarbus ir finansinis aspektas padėsiantis pirmiems jauno žmogaus žingsniams savarankiško gyvenimo link.
Kiek šiais laikais kainuoja studijos?
Įprastai tėvai tikisi, kad vaikai studijuos nemokamai prestižiniuose universitetuose, tačiau privalu yra pasirūpinti parama visais kitais scenarijais. Pavyzdžiui, vaikas gali įstoti į norimą universitetą, tačiau negauti stipendijos, arba įstoti į universitetą užsienyje, kur susidurs su aukštais pragyvenimo kaštais, rašoma pranešime spaudai.
Palyginimui, Vilniaus Universitete ir Vilnius TECH (anksčiau VGTU) vidutinė metinė bakalauro studijų kaina apie 3 000 eurų, o privačiuose universitetuose (ISM, Kazimiero Simonavičiaus) kaina gali siekti iki 5 000 eurų per metus. Negana to, remiantis vieno iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų atlikta analize, Vilniaus studentai per mėnėsį būstui, maistui ir kitoms išlaidoms išleidžia apie 500 eurų. Taigi, atmetus išvykimo į užsienį galimybę, keturių metų išlaidos studentui, besimokančiam Vilniaus Universitete pilna kaina ir gyvenančiam ne pas tėvus, vidutiniškai siekia apie 30 tūkst. eurų.
Metas pradėti taupyti
Dirbančiai šeimai sukaupti 30 tūkstančių eurų vaiko ateičiai - misija įmanoma. Remiantis sutelktinio finansavimo platformos „Letsinvest“ pateikta analize grafike, tokia suma gali būti sukaupta reguliariai kiekvieną mėnesį nuo vaiko gimimo atsidedant po 60 eurų ir investuojant juos su 8,5% metine grąža. Istoriškai „Letsinvest“ platformos investuotojai uždirba 8,5% vidutinę metinę grąžą, tad tėvai, pasirinkę tokį kaupimo būdą ir drausmingai besilaikantys plano, potencialiai turės sukaupę virš 30 tūkst. eurų vaikui pasiekus pilnametystę.
„Letsinvest“ projektų vadovas Martynas Cimbalas pažymi, kad ne palūkanos, o investicijos apsauga ir konservatyvumas turėtų būti pagrindiniai kriterijai renkantis būdą kaip kaupti vaikų ateičiai. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje svarbu atkreipti dėmesį į taikomas investicijų apsaugos priemones, o „Letsinvest“ siūlo investicijas su pirminiu nekilnojamojo turto įkeitimu, kuris užtikrina didesnę investicijos apsaugą.
Alternatyviai kaupti vaikų ateičiai galima pasitelkus kaupiamuosius indėlius, investicinį gyvybės draudimą, trečios pakopos pensijų fondus. Indėliai pasižymi stabilia investicine grąža ir maža rizika - per pastaruosius 10 metų generuojama vidutinė metinė grąža siekia 0,5%. Renkantis „studijų fondo“ kaupimą indėliuose, vaikų ateičiai potencialiai sukaupsite apie 13,5 tūkst. eurų, t.y. potencialiai 17 tūkst. eurų mažiau negu renkantis investavimą su 8,5% metine grąža, pavyzdžiui, „Letsinvest“ platformoje.
Investicinio gyvybės draudimo fondų rezultatai pasižymi aukštesne investicine grąža – Lietuvos banko duomenimis per pastaruosius 10 metų vidutinė metinė grąža svyravo tarp 1,1% ir 5,83% žemos rizikos fonduose, tarp 2,56% ir 7,68% vidutinės rizikos fonduose, 4,46% ir 11,27% aukštos rizikos fonduose. Visgi, draudimo bendrovės taiko metinį valdymo mokestį, kuris gali siekti iki 3,25% per metus, tad mažesnę grąžą generuojančiuose fonduose didžiąją uždarbio dalį teks atiduoti turto valdytojams.
Trečios pakopos pensijų fondai suteikia galimybe pasinaudoti valstybės lengvata ir kaupti vaikų ateičiai reguliariai investuojant į akcijų, obligacijų ar mišrius fondus. Lietuvos banko pateiktoje ataskaitoje galima rinktis iš 17 skirtingų fondų, siūlančių skirtingą riziką ir investicinę grąžą. Vidutinė fondų metinė grąža siekia apie 7% per pastaruosius 5 metus, neatskaičius administravimo ir turto valdymo mokesčių. Renkantis šį kaupimo modelį ir reguliariai investuojant po 60 eurų per mėnesį, vaiko ateičiai šeima potencialiai sukaups 26 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, kurie gali siekti iki 7 tūkst. eurų, ir papildomai atgaus 2592 eurus pasinaudoję GPM lengvata pagal esamą tvarką.
Ar galime sau leisti atsidėti po 60 eurų per mėnesį?
Pinigų atsidėjimo mažomis sumomis kaupimo būdas yra patrauklus savo paprastumu – tiesiogiai gaunamos pajamos nuo to smarkiai nenukenčia, todėl tėvams psichologiškai lengviau šiuos pinigus atsidėti ir jų neišleisti. Susiformavęs įprotis padeda tėvams perlipti psichologinį barjerą pirmais kartais ir tampa įprastu procesu. Tėvai tokį kaupimą vaikų ateičiai vadina „papildomu būreliu“ arba „įmoka už ateities studijas“.
Svarbu nepamiršti, kad kaupimą vaikų ateičiai skatina ir valstybė. Pagal esamą tvarką, kiekvienam vaikui yra skiriama mėnesinė 70 eurų išmoka* iki pilnametystės. Dalis tėvų tik vaikui gimus atsidaro atskirą sąskaitą ir nurodo valstybei į ją nukreipti vaiko pinigus. Taip tėvai patys save drausmina ir neišleidžia pinigų, kurie gali būti kaupiami jų atžaloms, bei tuo pačiu nuolatos augina „studijų fondą“. Tačiau šiame žingsnyje dauguma tėvų sustoja ir neišnaudoja investavimo potencialo. Įtraukus investavimą į kaupimo planą, fondas augtų ne tik dėl mėnesinių įmokų, bet ir dėl investicinės grąžos. Taip tėvai galėtų sukaupti papildomus 17 tūkst. eurų savo atžaloms pagal „Letsinvest“ pateiktą analizę.
Rūpinimasis vaiko ateitimi yra vienas iš didžiausių tėvų įsipareigojimų. Atsakingas ir protingas taupymas yra būtina sąlyga vaiko finansiniam stabilumui užtikrinti. Esant finansiniam stabilumui, pirmi žingsniai nepriklausomo gyvenimo link bus tvirti ir ilgi.
